© Nacionalinė vargonininkų asociacija
Tel: 8 611 60151 | El. paštas: vargonininkai@gmail.com
Projekto vadovas dr. Balys Vaitkus. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto partneriai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkikatedra bazilika.
Gedulo ir Vilties dienai Johann Sebastian Bach (1685–1750) Preliudas ir fuga h-moll, BWV 544 Vargonuoja Dovilė Savickaitė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) Fuga fis-moll, VL 223 Onutė Narbutaitė (* 1956) „Trys vakaro atošvaistos“ Juozas Naujalis (1869–1934) „Malda“ Vargonuoja Gražina Kopūstienė Edgar Arro (1911–1978) „Keturi kontrastai“ Vargonuoja Vida Prekerytė Felix Mendelssohn-Bartholdy (1809–1847) Chorale. Andante sostenuto. Allegro molto iš Sonatos Nr. 6 d-moll, op. 65 Vargonuoja Dovilė Savickaitė Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkė Vida Prekerytė studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija): fortepijono specialybės mokėsi pas prof. Stasį Vainiūną, vargonų – pas prof. Leopoldą Digrį. Aktyvios muzikinės veiklos metais vargonininkė koncertavo daugelyje Europos ir Azijos šalių. Daug metų ji dėstė fortepijoną ir vargonus Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Už pedagoginius pasiekimus ne kartą apdovanota Lietuvos Respublikos Prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos padėkos raštais. Nuo 2007 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė. 2019 m. dalyvavo įrašant kompaktinę plokštelę „Juozas Naujalis. Kūriniai vargonams“. Gražina Kopūstienė baigė Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą, chorinio dirigavimo specialybę (mokyt. Romualdo Gražinio klasę). 1989–2000 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonų ir klavesino katedroje, prof. Virginijos Survilaitės klasėje, ir įgijo magistro laipsnį. 2010 m. stažavosi Austrijoje pas prof. Ch.Iwaną. Yra Vilniaus arkikatedros bazilikos ir Pilaitės Šv. Juozapo parapijos vargonininkė bei chorų vadovė. Nuo 2018 m. – Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė. Dovilė Savickaitė – Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos vargonininkė bei chorų vadovė, šiuo metu – ir Vilniaus arkikatedros bazilikos grigališkojo choro „Schola Gregoriana Vilnensis“ vargonininkė. Studijas baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas prof. Leopoldą Digrį, žinias gilino Leipcigo aukštojoje muzikos mokykloje ir Amsterdamo konservatorijoje. Tarptautinio J.Kucharskio vargonininkų konkurso (Lenkija) laureatė ir tarptautinio M.K.Čiurlionio konkurso diplomantė. Nuo 2017 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė, nuo 2020 m. – valdybos narė. Inicijuoja meistriškumo kursus bažnyčių vargonininkams, rengia koncertines programas, dalyvauja įrašų leidybos projektuose, tarp kurių – 2025 m. pasirodęs dvigubas albumas „M.K.Čiurlionis. Kūriniai vargonams“.

Birželio 14 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

VOX ORGANI CATHEDRALIS 2026

Vilniaus arkikatedros vargonai

Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje

(pastatyti 1969) - vienas iš patraukliausių moderniosios vargonų statybos

pavyzdžių Lietuvoje.

Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra

ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. Istorinis vargonų fasadas, puoštas

paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų

skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia. Projektuodama dabartinius

vargonus, firma Alexander Schuke panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros

vargonų vamzdyno, taip pat ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos

vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. Dėl to, nors XX a. ir

vyravo specifinės vargonų statybos tendencijos, Arkikatedros vargonai tapo

šiek tiek minkštesnio skambesio, nei tipiniai neobarokiniai 7-ojo

dešimtmečio instrumentai.

2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.

„Vox organi Cathedralis“

(liet. „Katedros vargonų balsas“) - vargonų muzikos koncertai Vilniaus arkikatedroje. Šiemet „Vox organi Cathedralis“ mini dešimties metų jubiliejų. Šios sukakties proga festivalio programoje skambės Europos katedrų vargonininkų kūriniai, vargonų inauguracijoms sukurtos arba būtent katedrose pirmą kartą nuskambėjusios kompozicijos, taip pat katedrų vargonininkų rečitaliai. Įėjimas nemokamas. Dėkojame už Jūsų auką Vilniaus arkikatedrai! Daugiau informacijos: vargonininkai@gmail.com, https://www.facebook.com/vargonininkai/

PROGRAMA

Birželis / Liepa / Rugpjūtis / Rugsėjis

Dedikacija Rygos katedrai Aivars Kalējs (* 1951) „Via dolorosa“ Margeris Zarinš (1910–1993) „Variacijos B-A-C-H tema“ Vargonuoja Anna Krasuckytė Anna Krasuckytė baigė fortepijono specialybę Vilniaus chorinio dainavimo mokykloje „Liepaitės“. Nuo 2023 m. studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, doc. dr. B.Vaitkaus vargonų klasėje. 2025 m. pelnė II premiją Juozo Naujalio jaunųjų vargonininkų konkurse. 2026 m. pagal „Erasmus“ studentų mainų programą tobulinosi Prahos muzikos, teatro ir kino akademijoje, doc. dr. Pavelo Svobodos klasėje. Vargonuoja Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje, bendradarbiauja su šios bažnyčios ansambliu „Adoremus“. Nuo 2024 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.

Birželio 18 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Dedikacija Merseburgo katedrai Julius Reubke (1834–1858) „Sonata pagal 94-ąją psalmę“: I. Grave – Larghetto II. Allegro con fuoco – Grave III. Adagio – Lento IV. Allegro (Fugue) – Più mosso – Allegro assai Vargonuoja Dailius Kavalevskis Dailius Kavalevskis baigė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją (prof. Virginijos Survilaitės vargonų klasė) ir vargonų bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (doc. Jarūnės Barkauskaitės klasė). Nuo 2024 m. studijuoja LMTA magistrantūroje, doc. dr. Balio Vaitkaus vargonų klasėje. Yra „Jaunojo vargonininko“, M.Grušvickio ir J.Naujalio vargonininkų konkursų laureatas, taip pat pelnęs diplomą už geriausią J.Naujalio kūrinių interpretaciją. Vargonuoja Širvintų Šv. arkangelo Mykolo ir Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčiose, vadovauja chorams. 2018 m. apdovanotas pal. T.Matulionio beatifikacijai skirtu atminimo medaliu. Nuo 2021 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narys.

Birželio 25 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Dedikacija Paryžiaus Dievo Motinos katedrai Louis Vierne (1870–1937) „Marche episcopale“ Léonce de Saint-Martin (1886–1954) „Méditation sur le Salve Regina“ Olivier Latry (* 1962) Iš „Salve Regina“: IV. „Ad te suspiramus“ VII. „O Clemens“ Vargonuoja Laura Gedgaudaitė-Domarkienė Laura Gedgaudaitė-Domarkienė – vargonininkė, muzikos pedagogė, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios Sumos choro vadovė. Nuo 2008 m. studijavo Klaipėdos universiteto Menų akademijoje: bakalauro laipsniu baigė solinį dainavimą, o 2014 m. įgijo muzikos pedagogikos magistro diplomą. 2013–2014 m. pagal „Erasmus“ programą studijavo Vokietijoje, Greifswaldo universitete (doc. J.Gebhardto vargonų klasėje). Grįžusi į Lietuvą ir pradėjusi dirbti Klaipėdos universitete bei vargonuoti Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, toliau tobulino profesinį meistriškumą podiplominėse studijose Latvijos J.Vytuolio muzikos akademijoje (prof. V.Kalnciemos ir doc. K.Adamaitės vargonų klasėse). Koncertavo Vokietijoje, Latvijoje, Austrijoje, Italijoje. Bendradarbiavo su sopranu V.Vadokliene, džiazo muzikantu S.Šiaučiuliu, dirigentu G.Purliu, choru „Aukuras“ ir kitais atlikėjais. Nuo 2018 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.

Liepos 16 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Dedikacija Vėzelio Šv. Vilibrordo katedrai Max Reger (1873–1916) Choralinė fantazija „Freu dich sehr, o meine Seele“, op. 30 Vargonuoja Jurgita Kazakevičiūtė Jurgita Kazakevičiūtė 2000 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė vargonų bakalauro studijas, o 2002 m. įgijo vargonų magistro laipsnį (prof. V.Survilaitės klasę). 2001–2003 m. studijavo Zalcburgo (Austrija) universitete „Mozarteum“ pas prof. H.Metzgerį. 2005 m. baigė LMTA vargonų aspirantūrą ir įgijo menų licenciato laipsnį. Tobulinosi meistriškumo kursuose Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lietuvoje. 2004 m. tapo Juozo Naujalio jaunųjų vargonininkų konkurso Vilniuje I premijos laureate, 2007 m. Vilniuje laimėjo I premiją tarptautiniame M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurse. Kaip solistė ir su įvairiais ansambliais vargonuoja Lietuvos, Austrijos, Italijos, Vokietijos, Šveicarijos, Ispanijos, Prancūzijos bažnyčiose. Nuo 2008 m. dėsto vargonus ir bendrąjį fortepijoną Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Nuo 2017 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos valdybos narė. 2018 m. dalyvavo įrašant kompaktinę plokštelę „Sūduvos vargonų portretas“, 2023 m. įgrojo CD „Lietuvos istoriniai vargonai. Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra“, o 2025 m. – dvigubą M.K.Čiurlionio kūrinių vargonams albumą.

Liepos 9 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Dedikacija Komo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedrai Marco Enrico Bossi (1861–1925) „Entrée pontificale“, op. 104 Nr. 1 „Scherzo“, op. 49 Nr. 2 „Meditazione in una cattedrale“, op. 144 Vargonuoja Diana Encienė Diana Encienė baigė fortepijono ir vargonų specialybes (pastarąją – prof. Leopoldo Digrio klasėje) Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tobulinosi žymių Europos vargonininkų meistriškumo kursuose. Koncertuoja Lietuvoje bei kitose Europos šalyse (Lenkijoje, Rumunijoje, Anglijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Estijoje), rengia vargonų muzikos rečitalius ir įvairius kūrybinius projektus su garsiais Lietuvos atlikėjais. Jos koncertiniais partneriais yra buvę A.Anusauskas, A.Cicėnaitė, A.Krikščiūnaitė, J.Leitaitė, Z.Levickis, R.Maciūtė, L.Mikalauskas, J.Šeduikytė, R.Šilinskaitė, I.Zelenkauskaitė ir daug kitų žinomų muzikų. Yra atlikusi įrašų Lietuvos radijui, dalyvavo įrašant kompaktinę plokštelę „Sūduvos vargonų portretas“, taip pat išleido albumą ir vinilinę plokštelę „To the Sky“ su dainininke Jurga Šeduikyte. Dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Pagirių meno mokykloje. Nuo 2017 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.

Liepos 2 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Dedikacija Reimso Dievo Motinos katedrai Nicolas de Grigny (1672–1703) Himnas „Ave Maris Stella“ Jules Grison (1842–1896) „Deuxième méditation“ „Toccata en Fa majeur“ Vargonuoja Balys Vaitkus Balys Vaitkus 1985 m. baigė prof. M.Azizbekovas fortepijono ir prof. L.Digrio vargonų klases Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o 1994 m. – vargonų aspirantūrą Liubeko muzikos aukštojoje mokykloje (prof. M.Haselböcko klasę). Stažavosi Prahos menų akademijoje, Académie de Sablé (Prancūzija), Hagos karališkojoje konservatorijoje, Leipcigo universiteto Muzikologijos institute. 2015 m. LMTA apgynė meno daktaro laipsnį (doktorantūros vadovės – prof. G.Lukšaitė-Mrázková ir prof. habil. dr. G.Daunoravičienė). Yra tarptautinių pianistų ir vargonininkų konkursų Latvijoje (1984), Čekijoje (1989), Vokietijoje (1993) bei tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso (1995) laureatas ir prizininkas. Nuo 1989 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, yra Fortepijono ir vargonų katedros docentas. Vedė meistriškumo kursus Krokuvos, Prahos, Rygos, Veimaro, Liublianos, Varšuvos muzikos aukštosiose mokyklose. Koncertuoja kaip solistas vargonininkas ir klavesinininkas, taip pat su Lietuvos bei užsienio kameriniais ir simfoniniais orkestrais, chorais. Dalyvavo įrašant dvylika kompaktinių plokštelių, tarp kurių – „Žymieji Baltijos šalių vargonai“ (1995), „Lietuvos istoriniai vargonai“ (2008, 2015, 2017, 2023), „Sūduvos vargonų portretas“ (2018), „Vargonų laivė. Didieji C.Francko kūriniai vargonams“ (2022) ir dvigubas albumas „M.K.Čiurlionis. Kūriniai vargonams“ (2025). Nuo 2017 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos pirmininkas.

Rugpjūčio 13 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Dedikacija Sevilijos Švč. M. Marijos katedrai Francisco Correa de Arauxo (1584–1654) „Quinto tiento de medio registro de baxon de primero tono“ Eduardo Torres Pérez (1872–1934) „Impresión Teresiana“ Francisco Correa de Arauxo „Tiento de sexto tono sobre la Batalla de Morales“ Manuel Castillo Navarro–Aguilera (1930–2005) „Diferencias para órgano sobre un tema de Manuel de Falla“ Vargonuoja Eglė Rudokaitė Eglė Rudokaitė baigė fortepijono specialybę ir vargonų fakultatyvą Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. 2017–2023 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, doc. dr. Balio Vaitkaus vargonų klasėje, 2023 m. baigė magistrantūros studijas. 2016 m. J.S.Bacho jaunųjų pianistų konkurse Vilniuje laimėjo I premiją ir laureatės diplomą, tais pačiais metais pelnė II premiją Vilniuje vykusiame Jono Žuko jaunųjų vargonininkų konkurse. 2019 m. tapo VII Juozo Naujalio vargonininkų konkurso I premijos laureate bei pelnė specialų prizą už geriausią J.Naujalio kūrinio interpretaciją. 2020 m. už studijų pasiekimus jai skirta Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos vardinė stipendija. 2022 m. laimėjo I premiją Jūrmalos (Latvija) tarptautiniame vargonininkų konkurse. Nuo 2020 m. vargonuoja Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, nuo 2021 m. dirba koncertmeistere Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė, nuo 2023 m. – valdybos narė. Nuo 2024 m. studijuoja Miuncheno muzikos ir teatro aukštojoje mokykloje, prof. dr. Martino Sanderio klasėje. 2025 m. dalyvavo įrašant M.K.Čiurlionio vargoninių kūrinių dvigubą CD albumą.

Liepos 23 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Dedikacija Venecijos Šv. Morkaus katedrai Annibale Padovano (1527–1575) „Toccata del Ottavo Tono“ „Ricercare del Settimo tono“ iš rinkinio „Il transilvano dialogo“ (Venecija, 1593) Girolamo Diruta (apie 1554–po 1610) „Toccata del Primo Tuono“ iš rinkinio „Il transilvano dialogo“ (Venecija, 1593; dedikuota Steponui Batorui) Andrea Gabrieli (apie 1532–1585) „Canzone francese detta Petit Jaquet“ „Anchor che col partire“ (pagal Cipriano de Rore) Gioseffo Guami (apie 1542–1611) „Toccata“ iš „Il transilvano dialogo“ (Venecija, 1593) „Canzona francese. La Guamina“ Baldassare Galuppi (1706–1785) „Sonata quarta“: Adagio Allegro Vargonuoja Vilimas Norkūnas Vilimas Norkūnas studijavo chorvedybą bei vargonus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. L.Digrio vargonų klasėje), 2002–2007 m. – vargonų ir bažnytinės muzikos specialybes Zalcburgo (Austrija) universitete „Mozarteum“ (prof. H.Metzgerio klasėje). Graco menų universitete įgijo sakralinės muzikos (2011 m., prof. U.Waltherio klasė) ir chorinio dirigavimo (2012 m., prof. J.Prinzo klasė) magistro laipsnius, o 2014 m. čia baigė klavesino specialybę (prof. M.Hello klasė). Tobulinosi prof. M.Sanderio, L.Lohmanno, P. van Dijko, H.Vogelio, P.Planyavsky’io, L.Ghielmi ir kitų žymių meistrų kursuose. 2006 m. Vilniuje vykusiame pirmajame Jono Žuko jaunųjų vargonininkų konkurse laimėjo I premiją. Nuo 2015 m. yra Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios vargonininkas. Jis koncertavo su Varnos ir Graco filharmonijų orkestrais, su Gustavo Mahlerio jaunimo orkestru pasirodė Londono „Royal Albert Hall“, Amsterdamo „Concertgebouw“ bei Lucernos KKL salėse. Bendradarbiauja su įvairiais senosios muzikos kolektyvais bei solistais, yra ansamblių „Šviesotamsa“ ir „Cordaria“ bendraįkūrėjas. Greta aktyvios koncertinės veiklos dvarų bei senosios muzikos festivaliuose, jis vykdo edukacinius projektus – atokiausiose Lietuvos vietovėse pristato istorinius instrumentus. Nuo 2017 m. – Nacionalinės vargonininkų asociacijos narys.

Rugpjūčio 27 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Dedikacija Londono Vestminsterio katedrai Guy Weitz (1883–1970) Vargonų simfonija Nr. 1: I. Regina Pacis II. Mater Dolorosa III. Stella Maris Vargonuoja Evelina Grinevič-Trenkamp Evelina Grinevič-Trenkamp baigė Trakų meno mokyklos fortepijono specialybę. Taip pat mokėsi groti alto ragu, buvo tarptautiniuose konkursuose apdovanojimų pelniusio Trakų fanfarinio orkestro narė, dalyvavo tarptautiniuose meistriškumo kursuose „Trakų fanfarinė savaitė“. 2011 m. kaip pianistė tapo tarptautinio jaunimo muzikos festivalio-konkurso „Su muzika per Europą“ I vietos laureate ir koncertavo Italijos miestuose Romoje bei L’Akviloje. 2014 m. baigė fortepijono specialybę Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, kur studijų metais tobulinosi prof. Z.Ibelgaupto meistriškumo kursuose, surengė rečitalių. 2024 m. baigė vargonų magistrantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (doc. dr. Balio Vaitkaus klasę). Nuo 2014 m. ji yra Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos vargonininkė ir dviejų jos chorų vadovė. 2019–2021 m. tobulino vargonavimo, vokalo, chorinio dirigavimo, improvizacijos, grigališkojo choralo įgūdžius bei liturgikos žinias Nacionalinės vargonininkų asociacijos suorganizuotose Šv. Grigaliaus bažnytinės muzikos studijose. Nuo 2020 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.

Rugsėjo 10 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkės rečitalis Johann Sebastian Bach (1685–1750) Preliudas ir fuga e-moll, BWV 548 Franz Tunder (1614–1667) „Komm, heiliger Geist, Herre Gott“ Hugo Distler (1908–1942) Trio sonata, op. 18 Nr. 2: I. Rasche, energische Halbe II. Einleitung – Sehr erregte Achtel, dabei frei im Zeitmaß III. Recht geschwinde Achtel Dieterich Buxtehude (1637–1707) „Magnificat primi toni“, BuxWV 203 Matthias Weckmann (1616–1674) „Gelobet seist du, Jesu Christ“ (3 verse) Dieterich Buxtehude „Te Deum laudamus“, BuxWV 218 Vargonuoja Eglė Rudokaitė Eglė Rudokaitė baigė fortepijono specialybę ir vargonų fakultatyvą Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. 2017–2023 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, doc. dr. Balio Vaitkaus vargonų klasėje, 2023 m. baigė magistrantūros studijas. 2016 m. J.S.Bacho jaunųjų pianistų konkurse Vilniuje laimėjo I premiją ir laureatės diplomą, tais pačiais metais pelnė II premiją Vilniuje vykusiame Jono Žuko jaunųjų vargonininkų konkurse. 2019 m. tapo VII Juozo Naujalio vargonininkų konkurso I premijos laureate bei pelnė specialų prizą už geriausią J.Naujalio kūrinio interpretaciją. 2020 m. už studijų pasiekimus jai skirta Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos vardinė stipendija. 2022 m. laimėjo I premiją Jūrmalos (Latvija) tarptautiniame vargonininkų konkurse. Aktyviai koncertuoja solo ir su įvairiais kameriniais ansambliais, surengė rečitalius Vilniaus arkikatedroje, Vilniaus Šv. Dvasios ir Šv. Kazimiero bažnyčiose, Kauno katedroje, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje, Ruano Šv. Onos bažnyčioje (Prancūzija), Zalcburgo katedroje (Austrija), Romos Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje (Italija) ir Prien am Chiemsee Švč. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje (Vokietija). Nuo 2020 m. ji vargonuoja Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, nuo 2021 m. dirba koncertmeistere Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė, nuo 2023 m. – valdybos narė. Nuo 2024 m. studijuoja Miuncheno muzikos ir teatro aukštojoje mokykloje, prof. dr. Martino Sanderio klasėje. 2025 m. dalyvavo įrašant M.K.Čiurlionio vargoninių kūrinių dvigubą CD albumą.

Rugsėjo 13 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Dedikacija Glosterio katedrai Herbert Brewer (1865–1928) „Marche Héroique“ Herbert Howells (1892–1983) „Rhapsody in Db major“, op. 17, Nr. 1 David John Briggs (* 1962) „Improvisation for Saint-Sulpice, Paris“ (T. Verhey transkripcija) John Sanders (1933–2003) „Toccata“ Vargonuoja Dovilė Savickaitė Dovilė Savickaitė baigė Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą, 1996–2002 m. studijavo vargonus prof. L.Digrio klasėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 2001 m. studijas tęsė profesoriaus Chr.Krummacherio klasėje Leipcigo aukštojoje muzikos mokykloje (Vokietija), kur įgijo vargonų ir bažnytinės muzikos magistro diplomus. 2007 m. baigė vargonų magistrantūrą Amsterdamo (Nyderlandai) konservatorijoje (prof. J. van Oortmersseno vargonų klasę). Dalyvavo profesorių M.Radulescu, M.Schmedingo, W.Zererio, L.Robilliardo, E.M.Belotti, P. van Dijko ir kitų žymių vargonininkų meistriškumo kursuose. 2008 m. pelnė III premiją Lodzėje (Lenkija) vykusiame tarptautiniame J.Kucharskio vargonininkų konkurse, o 2011 m. tapo tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso diplomante. Nuo 2007 m. ji dirba Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios vargonininke bei chorų vadove. Nuo 2017 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė, nuo 2020 m. – valdybos narė. Ji inicijuoja meistriškumo kursus bažnyčių vargonininkams, rengia koncertines programas ir dalyvauja įrašų leidybos projektuose, tarp kurių – 2025 m. pasirodęs dvigubas albumas „M.K.Čiurlionis. Kūriniai vargonams“.

Liepos 30 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Dedikacija Zalcburgo katedrai Georg Muffat (1653–1704) „Toccata Septima“ iš „Apparatus musico-organisticus“ Wolfgang Amadeus Mozart (1756–1791) „Fantasie f-moll“, KV 608 Vargonuoja Mona Hartmann (Vokietija) Mona Hartmann (Roždestvenskytė) baigė magistrantūros studijas Detmoldo (Vokietija) muzikos aukštojoje mokykloje (prof. Martino Sanderio vargonų klasę). 2023 m. su pagyrimu baigė doktorantūrą Leipcigo Felixo Mendelssohno-Bartholdy muzikos ir teatro aukštojoje mokykloje (prof. Martino Schmedingo klasę). Yra daugybės konkursų laureatė, tarp jos laimėjimų – I vieta tarptautiniame M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurse Vilniuje, premijos St. Albans (Anglija), St. Maurice (Šveicarija), Bostono (JAV), Bachpreis Wiesbaden (Vokietija), Šiaurės Airijos ir kituose konkursuose. Koncertuoja Europoje bei JAV, grojo žymiausiose Vokietijos bažnyčiose, Zalcburgo „Mozarteum“, Rygos, Talino ir Vilniaus katedrose, Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje, Vestminsterio abatijoje bei Šv. Pauliaus katedroje Londone, Šv. Tomo bažnyčioje Penktojoje aveniu Niujorke, Ispanijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. 2022 m. debiutavo Leipcigo „Gewandhaus“ salėje, kur atliko Thierry Escaicho koncertą vargonams ir simfoniniam orkestrui. Jos koncertą Vienoje transliavo pagrindinė Austrijos radijo stotis ORF. Ji dirbo vargonininke bei kantore Bad Driburgo bažnyčioje ir Šv. Jono bažnyčioje Brėmene (Vokietija), dėstė vargonus Herfordo bažnytinės muzikos aukštojoje mokykloje Vokietijoje, buvo Linco (Austrija) vyskupijos bažnytinės muzikos direktorė. Nuo 2025 m. yra Viteno bažnytinės muzikos aukštosios mokyklos vargonų profesorė. 2021 m. dalyvavo įrašant kompaktinę plokštelę „Aukštaitijos katedrų vargonai“, o 2024 m. įrašė solinį albumą „Chaconne 1927“ istoriniais „Walcker“ vargonais. Yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.

Rugpjūčio 6 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Dedikacija Miuncheno Dievo Motinos katedrai Franz Lehrndorfer (1928–2013) Variacijos giesmės „Maria, dich lieben“ tema Josef Schmid (1868–1945) „Passus et sepultus est“, op.110 Choralinė fantazija „Ein‘ feste Burg ist unser Gott“ Vargonuoja Agnė Caldara (Vokietija) Agnė Caldara (Petruškevičiūtė) vargonų bakalauro ir magistro laipsnius įgijo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2006 m. stažavosi Nyderlanduose, Groningeno konservatorijoje, prof. T.Jellema’os vargonų ir prof. J.Hofmanno klavesino klasėse. 2005 m. pelnė III premiją Juozo Naujalio jaunųjų vargonininkų konkurse, o 2012 m. tapo IV Jono Žuko vargonininkų konkurso III premijos laureate. 2011–2020 m. buvo Vilniaus arkikatedros bazilikos, 2015–2020 m. – Vilniaus Šv. Teresės (Aušros Vartų) bažnyčios vargonininkė. 2017 m. vargonavo pal. Teofiliaus Matulionio beatifikacijos Mišiose Vilniaus arkikatedros aikštėje, 2018 m. grojo Popiežiaus Pranciškaus aukojamų Mišių Kauno Santakoje metu. Kaip solistė ir su įvairiais kolektyvais koncertavo Danijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Šveicarijoje, Ispanijoje, Italijoje bei Lietuvoje. Nuo 2017 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė (2017–2020 m. – valdybos narė), viena iš Šv. Grigaliaus bažnytinės muzikos studijų iniciatorių, šių studijų vadovė ir lektorė (2018–2021 m.). Nuo 2023 m. yra Taufkircheno Šv. Jurgio bažnyčios vargonininkė, kantorė bei muzikos mokyklos mokytoja.

Rugpjūčio 20 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Dedikacija Brno Šv. Petro ir Šv. Pauliaus katedrai František Musil (1852–1908) „Sonata Solemnis“: I. Allegro II. Canone. Andante III. Fuga. Energico Bedřich Antonín Wiedermann (1883–1951) „Pastorale dorico“ Vargonuoja Indrė Gerikaitė Indrė Gerikaitė groti vargonais pradėjo besimokydama M.K.Čiurlionio menų mokykloje, vėliau studijas tęsė Vilniaus konservatorijoje, prof. L.Digrio klasėje. Nuo 2000 m. studijavo vargonus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o 2007 m. įgijo magistro laipsnį. Dalyvavo profesorių L.Lohmanno, G.Bovet ir kitų žymių vargonininkų meistriškumo kursuose. 2004 m. tapo J.Naujalio jaunųjų vargonininkų konkurso III premijos laureate. 2008 m. II Jono Žuko vargonininkų konkurse pelnė II premiją ir specialųjį Latvijos vargonininkų gildijos prizą. 2010 m. tapo III Jono Žuko vargonininkų konkurse II premijos laureate. 2005–2015 m. dirbo Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios vargonininke bei choro vadove, 2015–2020 m. buvo Vilniaus Pilaitės Šv. Juozapo parapijos vargonininkė ir chorų vadovė. Nuo 2020 m. vargonuoja Vilniaus Šv. Teresės (Aušros Vartų) bažnyčioje. Solo, taip pat su įvairiais solistais ir chorais koncertavo Lietuvoje, Belgijoje, Ispanijoje, Vokietijoje. Nuo 2017 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė. 2019 m. dalyvavo įrašant kompaktinę plokštelę „Juozas Naujalis. Kūriniai vargonams“.

Rugsėjo 3 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Freiburgo Švč. Mergelės Marijos katedros vargonininko rečitalis Dieterich Buxtehude (1637–1707) Toccata in d, BuxWV 155 Wolfgang Amadeus Mozart (1756–1791) Siuita C-dur, K. 399/385i Johann Sebastian Bach (1685–1750) Passacaglia c-moll, BWV 582 Guy Bovet (* 1942) „Troisième prélude Hambourgeois“ César Franck (1822–1890) Choralas Nr. 2 h-moll, FWV 39 Thierry Escaich (* 1965) „Vers l'espérance“ Vargonuoja Matthias Maierhofer (Vokietija) Matthiasas Maierhoferis vargonų, senosios muzikos ir bažnytinės muzikos specialybes studijavo Graco, Freiburgo, Leipcigo muzikos aukštosiose muzikos mokyklose ir Bazelio Schola Cantorum (profesorių Arvido Gasto, Andrea Marcono, Kurto Neuhauserio ir Martino Schmedingo klasės). 2003 m. tapo tarptautinio M.K.Čiurlionio konkurso Vilniuje, 2006 m. – Neimegeno (Nyderlandai), 2007 m. – Johanno Sebastiano Bacho konkurso Arnštate bei 2008 m. Franzo Schmidto konkurso Kicbiuhelyje (Austrija) laureatu, o 2007 m. laimėjo pirmąją premiją prestižiniame Niurnbergo vargonininkų konkurse. Aktyviai koncertuoja Europoje, Azijoje ir JAV, bendradarbiauja su Drezdeno „Kreuzchor“, Leipcigo „Thomanerchor“ chorais, Drezdeno ir Halės valstybinėmis kapelomis. Jo įrašus išleido „Ambitus“, „Ambiente“ ir „Spektral“ leidyklos. 2009–2013 m. vadovavo vargonų klasei Leipcigo F.Mendelssohno- Bartholdy aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje, 2013 m. buvo paskirtas Teksaso universiteto (JAV) profesoriumi, kur už pedagoginius pasiekimus pelnė dekano tarybos nario garbės vardą bei Menų koledžo „Ducloux“ stipendiją. Nuo 2016 m. yra Freiburgo aukštosios muzikos mokyklos vargonų profesorius, Freiburgo Dievo Motinos katedros pagrindinis vargonininkas. Kaip kviestinis profesorius dėsto Kicbiuhelio vargonų akademijoje, Jeilio universitete, Šanchajaus konservatorijoje, Korėjos nacionaliniame menų universitete ir Poznanės muzikos akademijoje. Jo vargonų klasės studentai yra pelnę dešimtis aukščiausių apdovanojimų svarbiausiuose pasaulio vargonininkų konkursuose (St. Albans, Tokijo ir kt.) bei pelnę prestižines Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) ir Vokietijos valstybines stipendijas.

Rugsėjo 20 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

© Nacionalinė vargonininkų asociacija
Tel: 8 611 60151 | El. paštas: vargonininkai@gmail.com

VILNIAUS ARKIKATEDROS VARGONAI

Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje (pastatyti 1969) - vienas iš patraukliausių moderniosios vargonų statybos pavyzdžių Lietuvoje. Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. Istorinis vargonų fasadas, puoštas paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia. Projektuodama dabartinius vargonus, firma Alexander Schuke panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, taip pat ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. Dėl to, nors XX a. ir vyravo specifinės vargonų statybos tendencijos, Arkikatedros vargonai tapo šiek tiek minkštesnio skambesio, nei tipiniai neobarokiniai 7-ojo dešimtmečio instrumentai. 2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.
Projekto vadovas dr. Balys Vaitkus. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto partneriai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkikatedra bazilika.

VOX ORGANI CATHEDRALIS 2026

„Vox organi Cathedralis“ (liet. „Katedros vargonų balsas“) - vargonų muzikos koncertai Vilniaus arkikatedroje. Šiemet „Vox organi Cathedralis“ mini dešimties metų jubiliejų. Šios sukakties proga festivalio programoje skambės Europos katedrų vargonininkų kūriniai, vargonų inauguracijoms sukurtos arba būtent katedrose pirmą kartą nuskambėjusios kompozicijos, taip pat vargonininkų rečitaliai. Įėjimas nemokamas. Dėkojame už Jūsų auką Vilniaus arkikatedrai! Daugiau informacijos: vargonininkai@gmail.com, https://www.facebook.com/vargonininkai/

PROGRAMA

Birželis / Liepa / Rugpjūtis / Rugsėjis

Birželio 14 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkės: Vida Prekerytė, Gražina Kopūstienė, Dovilė Savickaitė Gedulo ir Vilties dienai Johann Sebastian Bach (1685–1750) Preliudas ir fuga h-moll, BWV 544 Vargonuoja Dovilė Savickaitė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) Fuga fis-moll, VL 223 Onutė Narbutaitė (* 1956) „Trys vakaro atošvaistos“ Juozas Naujalis (1869–1934) „Malda“ Vargonuoja Gražina Kopūstienė Edgar Arro (1911–1978) „Keturi kontrastai“ Vargonuoja Vida Prekerytė Felix Mendelssohn-Bartholdy (1809–1847) Chorale. Andante sostenuto. Allegro molto iš Sonatos Nr. 6 d-moll, op. 65 Vargonuoja Dovilė Savickaitė

Birželio 18 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Anna Krasuckytė
Dedikacija Rygos katedrai Aivars Kalējs (* 1951) „Via dolorosa“ Margeris Zarinš (1910–1993) „Variacijos B-A-C-H tema“

Birželio 25 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Dailius Kavalevskis
Dedikacija Merseburgo katedrai Julius Reubke (1834–1858) „Sonata pagal 94-ąją psalmę“: I. Grave – Larghetto II. Allegro con fuoco – Grave III. Adagio – Lento IV. Allegro (Fugue) – Più mosso – Allegro assai

Liepos 16 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Laura Gedgaudaitė- Domarkienė
Dedikacija Paryžiaus Dievo Motinos katedrai Louis Vierne (1870–1937) „Marche episcopale“ Léonce de Saint-Martin (1886–1954) „Méditation sur le Salve Regina“ Olivier Latry (* 1962) Iš „Salve Regina“: IV. „Ad te suspiramus“ VII. „O Clemens“

Liepos 9 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Jurgita Kazakevičiūtė
Dedikacija Vėzelio Šv. Vilibrordo katedrai Max Reger (1873–1916) Choralinė fantazija „Freu dich sehr, o meine Seele“, op. 30

Rugpjūčio 13 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Balys Vaitkus
Dedikacija Reimso Dievo Motinos katedrai Nicolas de Grigny (1672–1703) Himnas „Ave Maris Stella“ Jules Grison (1842–1896) „Deuxième méditation“ „Toccata en Fa majeur“

Rugpjūčio 27 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Vilimas Norkūnas
Dedikacija Venecijos Šv. Morkaus katedrai Annibale Padovano (1527–1575) „Toccata del Ottavo Tono“ „Ricercare del Settimo tono“ iš rinkinio „Il transilvano dialogo“ (Venecija, 1593) Girolamo Diruta (apie 1554–po 1610) „Toccata del Primo Tuono“ iš rinkinio „Il transilvano dialogo“ (Venecija, 1593; dedikuota Steponui Batorui) Andrea Gabrieli (apie 1532–1585) „Canzone francese detta Petit Jaquet“ „Anchor che col partire“ (pagal Cipriano de Rore) Gioseffo Guami (apie 1542–1611) „Toccata“ iš „Il transilvano dialogo“ (Venecija, 1593) „Canzona francese. La Guamina“ Baldassare Galuppi (1706–1785) „Sonata quarta“: Adagio Allegro

Rugpjūčio 20 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Agnė Caldara (Vokietija)
Dedikacija Miuncheno Dievo Motinos katedrai Franz Lehrndorfer (1928–2013) Variacijos giesmės „Maria, dich lieben“ tema Josef Schmid (1868–1945) „Passus et sepultus est“, op.110 Choralinė fantazija „Ein‘ feste Burg ist unser Gott“

Rugsėjo 10 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Evelina Grinevič- Trenkamp
Dedikacija Londono Vestminsterio katedrai Guy Weitz (1883–1970) Vargonų simfonija Nr. 1: I. Regina Pacis II. Mater Dolorosa III. Stella Maris

Liepos 2 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Diana Encienė
Dedikacija Komo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedrai Marco Enrico Bossi (1861–1925) „Entrée pontificale“, op. 104 Nr. 1 „Scherzo“, op. 49 Nr. 2 „Meditazione in una cattedrale“, op. 144

Liepos 23 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Eglė Rudokaitė
Dedikacija Sevilijos Švč. M. Marijos katedrai Francisco Correa de Arauxo (1584–1654) „Quinto tiento de medio registro de baxon de primero tono“ Eduardo Torres Pérez (1872–1934) „Impresión Teresiana“ Francisco Correa de Arauxo „Tiento de sexto tono sobre la Batalla de Morales“ Manuel Castillo Navarro–Aguilera (1930–2005) „Diferencias para órgano sobre un tema de Manuel de Falla“

Liepos 30 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Dovilė Savickaitė
Dedikacija Glosterio katedrai Herbert Brewer (1865–1928) „Marche Héroique“ Herbert Howells (1892–1983) „Rhapsody in Db major“, op. 17, Nr. 1 David John Briggs (* 1962) „Improvisation for Saint-Sulpice, Paris“ (T. Verhey transkripcija) John Sanders (1933–2003) „Toccata“

Rugpjūčio 6 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Mona Hartmann (Vokietija)
Dedikacija Zalcburgo katedrai Georg Muffat (1653–1704) „Toccata Septima“ iš „Apparatus musico-organisticus“ Wolfgang Amadeus Mozart (1756–1791) „Fantasie f-moll“, KV 608

Rugsėjo 3 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Indrė Gerikaitė
Dedikacija Brno Šv. Petro ir Šv. Pauliaus katedrai František Musil (1852–1908) „Sonata Solemnis“: I. Allegro II. Canone. Andante III. Fuga. Energico Bedřich Antonín Wiedermann (1883–1951) „Pastorale dorico“

Rugsėjo 13 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Eglė Rudokaitė
Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkės rečitalis Johann Sebastian Bach (1685–1750) Preliudas ir fuga e-moll, BWV 548 Franz Tunder (1614–1667) „Komm, heiliger Geist, Herre Gott“ Hugo Distler (1908–1942) Trio sonata, op. 18 Nr. 2: I. Rasche, energische Halbe II. Einleitung – Sehr erregte Achtel, dabei frei im Zeitmaß III. Recht geschwinde Achtel Dieterich Buxtehude (1637–1707) „Magnificat primi toni“, BuxWV 203 Matthias Weckmann (1616–1674) „Gelobet seist du, Jesu Christ“ (3 verse) Dieterich Buxtehude „Te Deum laudamus“, BuxWV 218

Rugsėjo 20 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Matthias Maierhofer (Vokietija)
Freiburgo Švč. Mergelės Marijos katedros vargonininko rečitalis Dieterich Buxtehude (1637–1707) Toccata in d, BuxWV 155 Wolfgang Amadeus Mozart (1756–1791) Siuita C-dur, K. 399/385i Johann Sebastian Bach (1685–1750) Passacaglia c-moll, BWV 582 Guy Bovet (* 1942) „Troisième prélude Hambourgeois“ César Franck (1822–1890) Choralas Nr. 2 h-moll, FWV 39 Thierry Escaich (* 1965) „Vers l'espérance“