© Nacionalinė vargonininkų asociacija
Tel: 8 611 60151 | El. paštas: vargonininkai@gmail.com
Projektą įgyvendina Nacionalinė vargonininkų asociacija. Projekto vadovė Jurgita Kazakevičiūtė. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Partneriai: Vilniaus Šv. Teresės parapija, Aušros Vartų šventovės Piligrimų centras.
Agnė Caldara ir Pascal Caldara (vargonininkų duetas, Vokietija) Liszto vizijų aidai Vilniaus Senamiestyje. Kompozitoriaus jubiliejiniams metams Franz Liszt (1811–1886) „À la Chapelle Sixtine“, S. 633 Simfoninė poema „Les préludes“, S. 591 Apie programą. Ši programa skirta vienam ryškiausių XIX a. novatorių – Franzui Lisztui. Nors kompozitorius geriausiai žinomas kaip fortepijono genijus, vargonai užėmė ypatingą vietą jo vėlyvajame kūrybos laikotarpyje, leisdami realizuoti monumentalias simfonines idėjas ir gilius dvasinius ieškojimus. Kūrinys „À la Chapelle Sixtine“ (Siksto koplyčioje) – tai meistriška muzikinė parafrazė, įkvėpta vizito Vatikane, kurioje F.Lisztas supina W.A.Mozarto „Ave verum corpus“ ir G.Allegri „Miserere“ temas. Simfoninė poema „Les préludes“ – vienas žymiausių programinės muzikos puslapių. Jos filosofinis pagrindas remiasi A. de Lamartine’o poezija apie gyvenimą kaip įžangą į amžinybę. Vargoninė poemos versija išryškina kūrinio monumentalumą: čia perteikiami ryškūs kontrastai tarp lyrinės ramybės, audringų gyvenimo kovų ir triumfuojančios pabaigos. Agnė Caldara – vargonininkė, Taufkircheno Šv. Jurgio bažnyčios kantorė bei muzikos mokyklos mokytoja. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė, taip pat stažavosi Groningeno konservatorijoje (Nyderlandai) bei tobulinosi pas žymiausius Europos vargonų pedagogus, yra J.Naujalio bei J.Žuko vargonininkų konkursų laureatė. Buvo Vilniaus arkikatedros bazilikos bei Šv. Teresės (Aušros Vartų) bažnyčios vargonininkė, vargonavo istorinės svarbos liturginėse iškilmėse: pal. T.Matulionio beatifikacijos bei Popiežiaus Pranciškaus aukojamų Mišių metu. Pascalis Caldara – Miuncheno Švento Gabrieliaus bažnyčios vargonininkas ir choro vadovas. Bažnytinę muziką ir vargonus studijavo Regensburgo aukštojoje bažnytinės muzikos mokykloje, Miuncheno muzikos ir teatro akademijoje, o magistro studijas baigė Brėmeno menų universitete. Atlikėjas koncertavo daugelyje Europos šalių, pristatė šiuolaikinės muzikos premjeras parodoje „EXPO 2000“ Hanoveryje bei meno bienalėje „Documenta X“ Kaselyje ir Brėmeno katedroje. Rengdamas solinius pasirodymus jis aktyviai puoselėja vargonų meno tradicijas Vokietijoje ir už jos ribų.
MATER MISERICORDIAE

Birželio 5 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Vidas Pinkevičius ir Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė (vargonininkų duetas) Anglų Mozartas: Samuelio Wesley duetai vargonams. Kompozitoriaus 260-osioms gimimo metinėms Samuel Wesley (1766–1837) Iš rinkinio „Septyni duetai Elizai“: Duetas Nr. 1 D-dur Duetas Nr. 2 G-dur Duetas Nr. 3 F-dur Duetas C-dur: Allegro Andante Fuga Alla Capella Apie programą. Samuelis Wesley (1766–1837), amžininkų vadintas „anglų Mozartu“, buvo vienas ryškiausių savo epochos britų kompozitorių, vargonininkų ir improvizacijos meistrų. Jo kūryba sujungia klasicizmo eleganciją su ankstyvojo romantizmo jausmingumu. Ši programa kviečia pasinerti į retai girdimą, tačiau itin žavų vargonų dueto žanrą, XIX a. pradžioje populiarų tarp muzikos profesionalų ir entuziastų. Dviejų vargonininkų muzikinis dialogas kupinas subtilios polifonijos, šviesių melodijų ir energingų ritmų, atskleidžiančių ne tik technines instrumento galimybes, bet ir šiltą, betarpišką atlikėjų bendrystę. Tarptautinį pripažinimą pelnę Vilniaus universiteto vargonininkai, kompozitoriai ir pedagogai dr. Vidas Pinkevičius bei dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė yra aktyvūs vargonų muzikos propaguotojai, vadovaujantys VU vargonų studijai „Unda Maris“, o taip pat buriantys ir pasaulinę bendruomenę – jų sukurta mokomoji platforma „Secrets of Organ Playing“ vienija tūkstančius vargonininkų iš 89 šalių. Per 28 metus duetas surengė daugiau nei 450 koncertų Europoje, JAV, Australijoje bei kitose šalyse, o jų atliekama muzika nuolat pasiekia klausytojus „YouTube“ ir „Spotify“ platformose. Laisvalaikiu atlikėjai savo aistrą muzikai puoselėja muzikuodami senosiomis fisharmonijomis.

Birželio 12 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Senosios muzikos ansamblis „Šviesotamsa“: Rūta Vox (sopranas), Kristine Stumbure (išilginės ir barokinė skersinė fleitos, Latvija), Vilimas Norkūnas (vargonai) Karaliaučiaus šviesuoliams Simonui Dachui ir Liudvikui Rėzai Heinrich Albert (1604–1651) „Ach, lasst uns Gott“ (tekstas S.Dacho) „Hie habt ihr Jungfrauen“ (t. S.Dacho) „Was suchst du schändliche Begier“ (t. S.Dacho) Liudviko Rėzos (1776–1840) eilėraštis Simonui Dachui „Liebste Seele meiner Seelen“ (fleitos solo) „Auf mein Geist!“ (t. S.Dacho) „Jėzau, žaizdose kas Tavo“ (t. S.Dacho, vert. F.U.Glozerio) „Was für Unmut, Pein und Sorg“ (t. S.Dacho) Johann Stobäus (1580–1646) „Jūs laimingi esate, teisieji“ (t. S.Dacho, vert. D.Kleino) Ištrauka iš Liudviko Rėzos dienoraščio apie Karaliaučių Wilhelm Gottlieb Martin Jensen (1766–1842) „Šventorius“ (t. L.Rėzos, vert. A.Jonyno ir V.Norkūno) „Rytmečio himnas” (t. L.Rėzos, parafrazė lietuvių kalba Švč. M. Marijai – V.Norkūno) Apie programą. Programos ašis – Karaliaučiaus kultūrinis fenomenas. 1544 m. Albrechto Brandenburgiečio įkurtas universitetas tapo LDK ir Prūsijos šviesuolių susitikimo vieta: čia dirbo Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, studijavo Martynas Mažvydas. Koncerte skambės Karaliaučiaus katedros vargonininko Heinricho Alberto giesmės, sukurtos pagal Klaipėdoje gimusio poeto Simono Dacho eiles. „Atrasti šį istorinį paveldą ir „Kürbishütte“ (vok. bažnyčios šventorius) draugijos muziką man pačiam buvo didelė staigmena“, – teigia programos sudarytojas Vilimas Norkūnas. Kita svarbi figūra – Liudvikas Rėza. Girdėsime jo studijų draugo Wilhelmo Jenseno dainas, kuriose pirmą kartą suskambo L.Rėzos poezija. Koncertą vainikuos „Rytmečio himnas“: originaliai skirtas princesės vestuvėms, Aušros Vartų festivalyje jis simboliškai parafrazuojamas ir dedikuojamas Švč. Mergelei Marijai. Rūta Vox (Vosyliūtė) – sopranas, menų daktarė. Barokinio dainavimo žinias gilino Italijoje, Vičencos konservatorijoje. Atlikėja aktyviai populiarina senąją muziką: 2014 m. su Ieva Baublyte ir Vilimu Norkūnu subūrė ansamblį „Šviesotamsa“ (Chiaroscuro), dainuoja baroko operų pastatymuose Lietuvoje bei Latvijoje. Dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, nuo 2020 m. koordinuoja Baroko operos magistrantūros programą. Kristīne Stumbure – fleitininkė, J.Vytuolio Latvijos muzikos akademijos dėstytoja. Istorinių fleitų specialybę studijavo Latvijoje ir Berlyno menų universitete. Daugiau nei 20 metų yra baroko orkestro „Collegium Musicum Riga“ koncertmeisterė. 2024 m. kartu su kolegėmis įkūrė senosios muzikos ansamblį „Muethel“, aktyviai koncertuoja su įvairiais Europos baroko meistrais. Vilimas Norkūnas – vargonininkas, klavesinininkas ir pripažintas senosios muzikos specialistas. Studijavo Zalcburgo „Mozarteum“ bei Graco muzikos universitetuose (Austrija). Yra ansamblių „Šviesotamsa“ ir „Cordaria“ bendraįkūrėjas. Greta aktyvios koncertinės veiklos dvarų muzikos ir senosios muzikos festivaliuose, jis vykdo edukacinius projektus, pristatydamas istorinius instrumentus atokiausiose Lietuvos vietovėse.

Birželio 19 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Birželio 26 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Jurgita Gaubytė (smuikas), Asta Jankauskienė (altas), Dovilė Savickaitė (vargonai) Baroko vėrinys Johann Sebastian Bach (1685–1750) Brandenburgo koncertas Nr. 6 B-dur, BWV 1051: Allegro Adagio ma non tanto Allegro Antonio Vivaldi (1678–1741) Larghetto e spiritoso iš Concerto grosso a-moll, op. 3 Nr. 8, RV 522 Johann Pachelbel (1653–1706) Kanonas ir žiga D-dur, P. 37 Apie programą. Ši programa – tai trijų didžiųjų baroko meistrų kūrinių kolekcija, subtiliai pritaikyta smuiko, alto ir vargonų trio sudėčiai: harmoningame instrumentų pokalbyje styginių švelnumas natūraliai persipins su vargonų skambesio gelme. Šiame koncerte susitiks J.S.Bacho „Brandenburgo koncertas“ bei visame pasaulyje atpažįstamas J.Pachelbelio „Kanonas“, o lyriškoji A.Vivaldi „Concerto grosso“ dalis nuspalvins programą itališku dainingumu. Jurgita Gaubytė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė, profesinę smuikininkės karjerą pradėjo Šv. Kristoforo kameriniame orkestre, su kuriuo dalyvavo daugybėje tarptautinių festivalių ir projektų. Šiuo metu ji yra Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro artistė. Greta orkestrinės veiklos dažnai muzikuoja įvairiuose kameriniuose ansambliuose, atlikdama itin platų repertuarą – nuo baroko šedevrų iki šiuolaikinės muzikos ir roko interpretacijų. Asta Jankauskienė - Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro artistė bei ilgametė LMTA Kamerinio ansamblio katedros iliustratorė. Altininkė yra tarptautinių ir nacionalinių kamerinės muzikos konkursų laureatė, meistriškumą tobulinusi pas žymius Europos profesorius. Ji aktyviai puoselėja ansamblinį muzikavimą: groja styginių kvartete „Quattro amici“, trio „Nodus“ bei duete „Alsis“. Kaip solistė ir įvairių ansamblių narė atlikėja nuolat pasirodo festivaliuose, edukaciniuose projektuose ir reprezentaciniuose kultūros renginiuose visoje Lietuvoje. Dovilė Savickaitė - Vilniaus Kalvarijų šv. Kryžiaus Atradimo parapijos vargonininkė ir chorų vadovė. Studijas baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, žinias gilino Leipcigo aukštojoje muzikos mokykloje bei Amsterdamo konservatorijoje. Atlikėja yra tarptautinio J.Kucharskio vargonininkų konkurso (Lenkija) laureatė ir tarptautinio M.K.Čiurlionio konkurso diplomantė. Inicijuoja meistriškumo kursus bažnyčių vargonininkams, rengia koncertines programas, dalvauja įrašų leidybos projektuose, tarp kurių - 2025 m. pasirodęs dvigubas albumas „M.K.Čiurlionis. Kūriniai vargonams“.

Liepos 3 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Liepos 10 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Nora Petročenko (mecosopranas), Tomas Bakučionis (vargonai) Mozarto epocha. Kompozitoriaus 270-osioms gimimo metinėms Jan Křtitel Kuchař (1751–1829) Fantazija g-moll Wolfgang Amadeus Mozart (1756–1791) Motetas „Ave verum corpus“, KV 618 Johann Gottfried Müthel (1728–1788) Fantazija F-dur Jan Dismas Zelenka (1679–1745) „Christe eleison“ iš „Missa Paschalis“ Wolfgang Amadeus Mozart „Agnus Dei“ iš „Karūnavimo mišių“, KV 317 Nicola Antonio Giacinto Porpora (1686–1768) „Salve Regina“ Wolfgang Amadeus Mozart Allegro iš „Mažosios nakties muzikos“, KV 525 Apie programą. Šis koncertas skirtas klasicizmo genijaus W.A.Mozarto 270-osioms gimimo metinėms. Programoje atsiskleis meistriškas epochos paveikslas, kuriame mecosoprano ir vargonų spalvos atgaivins auksines XVIII a. pabaigos tradicijas. Skambės Mozarto kūriniai – nuo sakraliųjų „Ave verum corpus“ ar „Agnus Dei“ iki giedro „Mažosios nakties muzikos“ fragmento, taip pat amžininkų J.K.Kuchařo, J.G.Müthelio ir pirmtakų J.D.Zelenkos bei N.Porporos opusai. Nora Petročenko – operos solistė (mecosopranas), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja. Bendradarbiauja su orkestrais bei žymiais užsienio kolektyvais, koncertuoja prestižiniuose Europos festivaliuose (Liucernos, Venecijos bienalės, Strasbūro „Musica“). Ypatingą pripažinimą pelnė už vaidmenis Prancūzijos muzikiniame teatre „T & M“, o jos dalyvavimas A.Schönbergo operos „Moses und Aron“ įrašuose 2014 m. buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui. Lietuvoje dainininkė taip pat kuria įsimintinus vaidmenis, tarp kurių – „Auksiniu scenos kryžiumi“ įvertinta partija komiksų operoje „Alpha“. Tomas Bakučionis – vargonininkas, klavesinininkas ir pedagogas. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje jis baigė fortepijono bei vargonų studijas, vėliau Štutgarto aukštojoje muzikos mokykloje (Vokietija) įgijo klavesino magistro laipsnį. Šiuo metu dėsto Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, reiškiasi kaip muzikos kritikas ir kultūros apžvalgininkas. Dalyvavo įrašant kompaktinę plokštelę „Aukštaitijos katedrų vargonai“.
Tomas Gricius (piccolo trimitas, Suomija), Balys Vaitkus (vargonai) Sidabrinis Venecijos trimitas Antonio Vivaldi (1678–1741) – Johann Sebastian Bach (1685–1750) Concerto D-dur, RV 230 / BWV 972: Tempo ordinario Larghetto Allegro Alessandro Marcello (1673–1747) – Johann Sebastian Bach Concerto d-moll, BWV 974: Andante e spiccato Adagio Presto Tomaso Albinoni (1671–1751) Concerto d-moll, op. 9 Nr. 2: Allegro moderato Adagio Allegro Apie programą. XVIII a. Venecija – miestas, kuriame gimė visi trys šio koncerto muzikos autoriai: Antonio Vivaldi, Alessandro Marcello ir Tomaso Albinoni. Jų kūryba tapo itališkojo baroko etalonu, kuriuo taip žavėjosi J.S.Bachas, jog pats savo ranka perrašė ir vargonams pritaikė Vivaldi bei Marcello šedevrus. Skaidrus trimito tembras šioje programoje taps lygiaverčiu partneriu vargonų polifonijai, išryškindamas Venecijos meistrams būdingą grakštumą, o itališkas temperamentas organiškai papildys Bacho muzikai būdingą didybę. Tomas Gricius – Suomijos radijo simfoninio orkestro solo trimitininkas ir kamerinio orkestro „Avanti!“ grupės koncertmeisteris, pučiamųjų kvinteto „Helsinki Brass Quintet“ narys. Studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Londono „Guildhall“ mokykloje bei Helsinkio „Sibelijaus akademijoje“. Trimitininkas yra tarptautinių konkursų laureatas, kaip solistas koncertuojantis su gausybe Europos orkestrų bei kamerinių ansamblių. Atlikėjas aktyviai interpretuoja šiuolaikinę muziką, dėsto „Sibelijaus akademijoje“, veda meistriškumo kursus. Balys Vaitkus - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, menų daktaras. Vargonų ir klavesino studijas baigė LMTA, Liubeko aukštojoje muzikos mokykloje, Prahos menų akademijoje ir Hagos Karališkojoje konservatorijoje. Yra tarptautinių pianistų ir vargonininkų konkursų Latvijoje, Čekijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje laureatas. Koncertuoja kaip solistas, taip pat su kameriniais ir simfoniniais orkestrais bei chorais Lietuvoje ir užsienyje. Jo atliekama muzika skamba dvylikoje kompaktinių plokštelių, naujausia jų - dvigubas albumas „M.K.Čiurlionis. Kūriniai vargonams“.

SKAMBA AUŠROS VARTŲ VARGONAI 2026

PROGRAMA

Birželis / Liepa / Rugpjūtis

Skamba Aušros Vartų vargonai

„Skamba Aušros Vartų vargonai 2026“ kviečia į trylikos koncertų kelionę, kurioje susipins Europos vargonų istorija, sakralumas ir atlikėjų meistrystė. Šių metų programa – tai pagarbos ženklas didiesiems kūrėjams: nuo W.A.Mozarto ir F.Liszto jubiliejinių sukakčių iki Liudviko Rėzos kultūrinio paveldo aktualizavimo. Kiekvieną penktadienio vidurdienį pro atvirus Aušros Vartų galerijos langus skleisis vis kita muzikinė drobė, jungianti baroko spindesį, klasicizmo eleganciją, romantiškas vizijas ir Pietų Europos saulę. Daugiau informacijos: vargonininkai@gmail.com, https://www.facebook.com/vargonininkai/

Liepos 17 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Laura Gedgaudaitė-Domarkienė (vargonai) Vargonų meditacijos: Salve Regina Johann Pachelbel (1653–1706) „Magnificat primi toni“ Nr. 15 Léonce de Saint-Martin (1886–1954) „Méditation sur le Salve Regina“ Harry Rowe Shelley (1858–1947) „Ave Maria“ Johann Pachelbel „Magnificat octavi toni“ Nr. 90 Léonce de Saint-Martin „Salut à la Vierge Marie“ Hugo Gyldmark (1899–1971) „Ave Maria“ (H.O.Lieno aranžuotė) Apie programą. Ši programa kviečia ramybei ir susikaupimui: joje vargonų balsais prabils nuolanki malda Mergelės Marijos garbei. Didingus J.Pachelbelio „Magnificat“ aidus keis legendinio Paryžiaus Dievo Motinos katedros vargonininko L. de Saint- Martino dvasinės meditacijos, o sakralumo atmosferą vainikuos šviesios, melodingos H.R.Shelley ir H.Gyldmarko „Ave Maria“ interpretacijos. Laura Gedgaudaitė-Domarkienė - Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios vargonininkė ir choro vadovė. Magistro laipsnį įgijo Klaipėdos universiteto Menų akademijoje, žinias gilino Greifsvaldo (Vokietija) universitete bei Latvijos J.Vytuolio muzikos akademijoje. Atlikėja koncertuoja įvairiose Europos šalyse, aktyviai bendradarbiauja su Klaipėdos krašto solistais, ansambliais ir chorais.

Rugpjūčio 7 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Vytautas Kiminius (birbynė), Jurgita Kazakevičiūtė (vargonai) Saulė budina svietĄ. Liudviko Rėzos 250-osioms gimimo metinėms Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) Variacijos „Bėkit, bareliai“, VL 279 Kristina Vasiliauskaitė (* 1956) „Pavasario sonata“ Giedrius Svilainis (* 1972) Siuita „Būro metai“: I. „Saulė budina svietą“ II. „Sulaukėm vasarą mielą“ III. „Rudens melancholija ir keiksnojimai“ IV. „Ant žiemos narsai“ Jurgis Juozapaitis (* 1942) „Nostalgija“ Apie programą. Ši programa – tai muzikinis tiltas tarp Mažosios Lietuvos kultūrinio palikimo ir lietuvių kompozitorių kūrybos. Ji apie šviesą, kuri ne tik budina žemę, bet ir saugo mūsų istorinę atmintį. Koncerto ašis, įkvėpta Liudviko Rėzos surinktų dainų ir jo puoselėtos lietuvybės, kviečia išgyventi gamtos bei žmogaus būties cikliškumą. M.K.Čiurlionio variacijos „Bėkit, bareliai“ nukels į archajišką lietuvių dainos pasaulį. K.Vasiliauskaitės „Pavasario sonata“ ir J.Juozapaičio „Nostalgija“ įneš subtilaus lyrizmo, šviesaus atgimimo ir romantiško ilgesio atspalvių. Koncerto kulminacija – G.Svilainio siuita „Būro metai“, kurioje per keturis metų laikus atgis Donelaičio laikų dvasia, meistriškai įvilkta į šiuolaikinės muzikinės kalbos rūbą. Vytautas Kiminius – vienas ryškiausių Lietuvos birbynininkų, pedagogas ir Alytaus jaunimo simfoninio orkestro „Svajonė“ dirigentas. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje jis įgijo birbynės bei operos ir simfoninio orkestro dirigavimo magistro laipsnius. Atlikėjas yra tarptautinių konkursų „Grand Prix“ laimėtojas, įvertintas LR Prezidentės padėka už šalies garsinimą. Jis aktyviai populiarina birbynę tarptautinėse scenose, bendradarbiauja su šalies kameriniais orkestrais ir savo veikloje jungia novatorišką atlikimo techniką su nacionalinio instrumento tradicijomis. Jurgita Kazakevičiūtė – vargonininkė, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos pedagogė. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo menų licenciato laipsnį, taip pat studijavo Zalcburgo universitete „Mozarteum“ (Austrija). Yra tarptautinio M.K.Čiurlionio bei J.Naujalio vargonininkų konkursų pirmųjų premijų laimėtoja. Ji aktyviai koncertuoja Lietuvos bei Europos šalių bažnyčiose, dalyvauja festivaliuose. Atlikėjos kūrybinėje biografijoje – reikšmingi įrašų projektai, tarp kurių 2025 m. išleistas dvigubas M.K.Čiurlionio kūrinių vargonams albumas.

Rugpjūčio 14 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Monika Kučinska (sopranas), Diana Encienė (vargonai) Vergin tutto amor. Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo Į dangų iškilmei Johann Pachelbel (1653–1706) Fantasia in a, P. 126 Dvi „Magnificat“ fugos Johann Sebastian Bach (1685–1750) – Charles Gounod (1818–1893) „Ave Maria“ Johann Sebastian Bach „Quia respexit“ iš „Magnificat“ Choralinis preliudas „Wer nur den lieben Gott lässt walten“, BWV 691 Choralinis preliudas „Wer nur den lieben Gott lässt walten“, BWV 642 Francesco Durante (1684–1755) „Vergin tutto amor“ Johann Pachelbel Trys „Magnificat“ fugos César Franck (1822–1890) „Ave Maria“ Gabriel Fauré (1845–1924) „Ave Maria“, op. 67 Nr. 2 Luciano Pavarotti (1935–2007) „Ave Maria“ Théodore Dubois (1837–1924) „Grand Choeur“ Apie programą. Ši programa – tai šviesi muzikinė auka, skirta vienai iškilmingiausių krikščioniškojo pasaulio švenčių. J.Pachelbelio ir J.S.Bacho „Magnificat“ brėžiamą dvasinės rimties liniją pratęs maldinga F.Durante’s kompozicija „Vergin tutto amor“. Ypatingas dėmesys programoje skiriamas „Ave Maria“ maldos interpretacijoms: skambės tiek chrestomatinis Bach- Gounod šedevras, tiek lyriškos C.Francko, G.Fauré bei L.Pavarotti versijos. Koncertą vainikuos iškilmingas T.Dubois „Grand Choeur“, simbolizuojantis Žolinės iškilmės džiaugsmą ir šlovę. Monika Kučinska – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė, Vincės Jonuškaitės-Zaunienės bei tarptautinio konkurso „Su muzika per Europą“ laureatė. Jos repertuare – vaidmenys D.Ibelhauptaitės pastatyme „e-Carmen“, pasirodymai su „Vilnius City Opera“ bei debiutinis Liu vaidmuo G.Puccini operoje „Turandot“ Narvos (Estija) operos festivalyje. Solistė koncertuoja su pagrindiniais šalies simfoniniais orkestrais, bendradarbiauja su dirigentais G.Rinkevičiumi bei M.Pitrėnu, taip pat debiutavo kaip aktorė Vilniaus mažajame teatre. Diana Encienė – vargonininkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė. Meistriškumą tobulino žymių Europos vargonininkų kursuose, aktyviai dalyvauja įvairiuose kūrybiniuose projektuose. Atlikėjos diskografijoje – CD „Sūduvos vargonų portretas“ bei kartu su dainininke J.Šeduikyte įrašyta kompaktinė ir vinilinė plokštelė „To the Sky“, taip pat įrašai Lietuvos radijui. Šiuo metu yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos koncertmeisterė bei Pagirių meno mokyklos pedagogė.

Vilniaus Aušros Vartų galerijos vargonai

Aušros Vartų koplyčia su stebuklais garsėjančiu Švč. Mergelės Marijos paveikslu nuo seno traukia maldininkus, vilniečius ir miesto svečius. 1932 metais žymus tarpukario Vilnijos vargonų meistras Vaclovas Bernackis (Wacław Biernacki) pagamino nedidelius, dviejų manualų su pedalais pneumatinius vargonus. Šis instrumentas buvo įrengtas specialiai tam pastatytoje, unikalioje galerijoje, kuri jungia Aušros Vartų koplyčią su Šv. Teresės bažnyčia. Toks architektūrinis sprendimas yra išskirtinis pasauliniu mastu, o Aušros Vartai – vienintelė vieta Lietuvoje, kur vargonų muzikos pro atvirus galerijos langus galima klausytis tiesiog gatvėje, net neįžengus į bažnyčią. Vargonai buvo skirti Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos atlaidams – jų metu gausiai susirinkę piligrimai melsdavosi gatvėje prie koplyčios. Sovietmečiu vargonai buvo remontuoti: sumažintas registrų skaičius, langai į gatvę nebuvo atveriami, o vargonų garsas per radijo aparatūrą transliuotas į pačią koplyčią. Instrumentas buvo izoliuotas ir beveik pamirštas. 2019–2021 m. šiuos vargonus restauravo Vargonų paveldo centro meistrai.

Liepos 24 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Jonė Barbora Kiznė (smuikas), Lukas Cikanavičius (violončelė), Gražina Trekur (vargonai) Trys balsai – viena malda. Josefo Rheinbergerio 125-osioms mirties metinėms Josef Rheinberger (1839–1901) Iš Siuitos vargonams, smuikui ir violončelei, op. 149: I. Con moto II. Thema mit Veränderungen IV. Finale Apie programą. Koncertas skiriamas vėlyvojo romantizmo kūrėjui Josefui Rheinbergeriui, minint jo 125-ąsias mirties metines. Didžiąją gyvenimo dalį Rheinbergeris praleido Miunchene, kur buvo vertinamas kaip itin autoritetingas to meto kompozitorius ir pedagogas. Siuita vargonams, smuikui ir violončelei – vienas brandžiausių autoriaus kamerinės muzikos pavyzdžių. Romantizmo epochoje ši vargonų ir styginių bendrystė buvo itin reta ir nauja kombinacija. Siuitoje Rheinbergeris išnaudoja visą instrumentų diapazoną – nuo dramatiškos pradžios iki dainingų variacijų ir galingo finalo. Trys skirtingi balsai čia susijungia į maldingą pasakojimą, kupiną sakralios ramybės ir romantiško kilnumo. Jonė Barbora Kiznė (smuikas) studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei G. Verdi konservatorijoje Turine (Italija). Smuikininkė yra Šv. Kristoforo kamerinio orkestro artistė ir Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokytoja. Kaip solistė ji pasirodė su pagrindiniais šalies orkestrais, koncertavo su ansambliu NIKO bei styginių kvartetais „Mozaika“ ir „DIUKOS“. Be to, ji organizuoja tarptautinius kamerinės muzikos kursus, vykdo edukacinius projektus ir dalyvauja tarptautinėse meistriškumo programose Italijoje bei kitose Europos šalyse. Lukas Cikanavičius studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 2022 m. jis yra Lietuvos kamerinio orkestro narys, su kuriuo koncertuoja didžiausiose Europos ir Azijos salėse, ne kartą pasirodė ir kaip solistas. Violončelininkas sukauptą patirtį įprasmino grodamas ansamblio „Mikroorkéstra“ sudėtyje bei dalyvaudamas prestižiniame Nyderlandų Karališkojo „Concertgebouw“ orkestro projekte „Side by Side“. Atlikėjo meninė veikla apima platų kamerinės ir orkestrinės muzikos spektrą, o jo meistriškumas įvertintas koncertmeisterio pareigomis įvairiuose tarptautiniuose jaunimo orkestruose. Gražina Trekur baigė violončelės specialybę Šiaulių S.Sondeckio menų mokykloje, vargonus studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur įgijo bakalauro ir magistro laipsnius. Nuo 2016 m. ji yra pagrindinė Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios vargonininkė. Atlikėja aktyviai puoselėja bažnytinės muzikos tradicijas: rengia vargonų muzikos valandas „Vargonų balsu atgyja šventovė“ Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, kasmet organizuoja Liturginės muzikos dirbtuves.

Liepos 31 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Emilė Elena Dačinskaitė (sopranas), Eglė Rudokaitė (vargonai) Vidurvasaris Pietų Europoje Reynaldo Hahn (1874–1947) „À Chloris“ „L'Heure exquise“ „Si mes vers avaient des ailes“ Pietro Mascagni (1863–1945) „Ave Maria“ Jules Massenet (1842–1912) „Élégie“ Françis Poulenc (1899–1963) „La reine de coeur“ Manuel de Falla (1876–1946) „Canción“ iš „7 Canciones populares españoles“ Henri Dallier (1849–1934) V. „Electa ut sol“ iš „Cinq Evocations“ Jesús Guridi (1886–1961) „Final para gran órgano“ Apie programą. Soprano ir vargonų balsai kviečia į šviesią kelionę po Pietų Europą. Karšta liepos saulė šioje programoje transformuosis į prancūzišką rafinuotumą ir ispanišką aistrą: elegantiškus Paryžiaus salonus R.Hahno bei F.Poulenco dainose, ryškias Andalūzijos spalvas M. de Fallos melodijoje, saulės spindesį H.Dallier vargonų evokacijoje, baskų krašto energiją J.Guridi kompozicijoje bei vidurdienio tyloje pakibusią vasaros ramybę P.Mascagni bei J.Massenet maldose… Emilė Elena Dačinskaitė – sopranas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno doktorantė. Solistė tobulinosi stažuotėse Izraelyje bei Ispanijoje, yra Vincės Jonuškaitės-Zaunienės ir Nechamos Lifšicaitės konkursų laureate. Dainininkė sukūrė vaidmenų LNOBT pastatymuose, atlieka solo partijas stambios formos kūriniuose su pagrindiniais šalies orkestrais ir chorais. Aktyviai puoselėdama kamerinę muziką, ji koncertuoja su ansambliu „Gijos“, dalyvauja „Vokalinio meno tinklo“ projektuose bei rengia tarpdisciplininius meninius pasirodymus. Eglė Rudokaitė – vargonininkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė, šiuo metu studijuojanti Miuncheno aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje. Yra J.Naujalio bei Jūrmalos vargonininkų konkursų pirmųjų premijų laimėtoja, be to, už studijų pasiekimus įvertinta LR Prezidento A.Smetonos vardine stipendija. Atlikėja aktyviai rengia solo rečitalius ir koncertuoja su kameriniais ansambliais Lietuvos bei Europos bažnyčiose. Ji vargonuoja Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, dirba koncertmeistere LMTA, o 2025 m. debiutavo įrašydama M.K.Čiurlionio vargoninių kūrinių dvigubą CD albumą.

Rugpjūčio 21 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Saulė Šerytė (mecosopranas), Audra Telksnytė (vargonai) Baroko šviesa ir šešėliai Nicolaus Bruhns (1665–1697) Preliudas e-moll Georg Friedrich Händel (1685–1759) „Süße Stille, sanfte Quelle“ iš „Devynių vokiškų arijų“ „How Beautiful Are The Feet“ iš oratorijos „Mesijas“ „As With Rosy Steps The Morn“ iš oratorijos „Theodora“ Johann Sebastian Bach (1685–1750) „Schafe können sicher weiden“ iš „Medžioklės kantatos“, BWV 208 Preliudas ir fuga c-moll, BWV 546 Apie programą. Ši programa pravers vartus į turtingą baroko epochą: joje persipins gili dvasinė rimtis ir šviesus gyvenimo džiaugsmas, o dviejų didžiųjų meistrų – G.F.Händelio ir J.S.Bacho – kūriniuose balsas ir vargonai susijungs į vientisą emocinę drobę. Kilnų G.F.Händelio arijų dvasingumą ir J.S.Bacho „Schafe können sicher weiden“ (vok. Avys gali ganytis ramiai) pastoralinę idilę atsvers didingi vargonų opusai: dramatiškas N.Bruhnso Preliudas e-moll bei monumentalusis J.S.Bacho Preliudas ir fuga c-moll. Saulė Šerytė – mecosopranas, menų daktarė, dainavimo studijas baigusi Graco menų universitete (Austrija). Senosios muzikos subtilybių mokėsi „Sablé“ akademijoje Prancūzijoje. Sukauptas žinias solistė tiesiogiai taiko savo meninėje veikloje ir baroko muzikos interpretacijose. Nuo 2010 m. ji aktyviai koncertuoja su senosios muzikos ansambliais „Duo Barocco“, „Lux Maris“ bei „Canto Fiorito“. Dainininkė yra konkurso „Wagner Forum Graz“ bei Tiito Kuusiko tarptautinio kamerinės muzikos konkurso laureatė. Audra Telksnytė – vargonininkė, fortepijono ir vargonų pedagogė Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ji baigė fortepijono bei vargonų specialybes, tobulinosi meistriškumo kursuose Vakarų Europoje. Atlikėja yra tarptautinio vargonininkų konkurso Kyjive laureatė, nuolatinė įvairių konkursų vertinimo komisijų narė. Ji bendradarbiauja su Lietuvos solistais bei chorais, o 2019 m. dalyvavo įrašant kompaktinę plokštelę „Juozas Naujalis. Kūriniai vargonams“.

Rugpjūčio 28 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Vilhelma Mončytė (sopranas), Indrė Gerikaitė (vargonai) Maldos sparnais: Ave Maria Johann Sebastian Bach (1685–1750) „Jesus bleibet meine Freude“ iš Kantatos „Herz und Mund und Tat und Leben“, BWV 147 Michał Lorenc (* 1955) „Ave Maria“ Georg Friedrich Händel (1685–1759) „Aria“ Henri Seroka (* 1949) „Ave Maria“ Johann Sebastian Bach „Quia respexit“ iš „Magnificat“ Franz Schubert (1797–1828) „Ave Maria“ Johann Sebastian Bach – Charles Gounod (1818–1893) „Ave Maria“ Apie programą. Ši programa jungia skirtingų epochų maldas. Koncerto šerdis – keturios itin skirtingos, tačiau vienodai jaudinančios „Ave Maria“ interpretacijos: nuo klasika tapusių F.Schuberto ir Bacho-Gounod šedevrų iki meditatyvių šiuolaikinių M.Lorenco bei H.Serokos kompozicijų. Šalia sakralių giesmių skambės J.S.Bacho ir G.F.Händelio opusai, kviečiantys trumpam sustoti ir pakilti virš kasdienybės, pasineriant į sielą gydančius garsus. Vilhelma Mončytė – operos solistė, tarptautinių konkursų laureatė bei Grand Prix laimėtoja, pelniusi Lietuvos Respublikos Prezidento ir Seimo pirmininko padėkas. Sukūrė ne vieną pagrindinį vaidmenį operos scenose, nuolat koncertuoja su orkestrais bei kameriniais ansambliais Lietuvoje ir užsienyje. V.Mončytė yra pripažinta vokalo pedagogė, B.Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokytoja-ekspertė bei „Vilhelmos dainavimo studijos“ įkūrėja. Atlikėja taip pat yra teatro „Arbatvakariai“ aktorė- dainininkė – šiame unikaliame teatre ji kuria vaidmenis, paremtus autentiškomis Vilniaus ir Lietuvos istorijomis. Indrė Gerikaitė – Vilniaus Aušros Vartų (Šv. Teresės) bažnyčios vargonininkė. Bakalauro ir magistro studijas baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, yra J.Naujalio ir J.Žuko jaunųjų vargonininkų konkursų laureatė. Vargonininkė aktyviai koncertuoja Lietuvoje bei užsienyje kaip solistė bei įvairių ansamblių ir chorų narė. 2019 m. dalyvavo įrašant kompaktinę plokštelę „Juozas Naujalis. Kūriniai vargonams“.
© Nacionalinė vargonininkų asociacija
Tel: 8 611 60151 | El. paštas: vargonininkai@gmail.com
Projektą įgyvendina Nacionalinė vargonininkų asociacija. Projekto vadovė Jurgita Kazakevičiūtė. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Partneriai: Vilniaus Šv. Teresės parapija, Aušros Vartų šventovės Piligrimų centras.

Birželio 5 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė ir Vidas Pinkevičius (vargonininkų duetas) Anglų Mozartas: Samuelio Wesley duetai vargonams. Kompozitoriaus 260-osioms gimimo metinėms Samuel Wesley (1766–1837) Iš rinkinio „Septyni duetai Elizai“: Duetas Nr. 1 D-dur Duetas Nr. 2 G-dur Duetas Nr. 3 F-dur Duetas C-dur: Allegro Andante Fuga Alla Capella Samuelis Wesley (1766–1837), amžininkų vadintas „anglų Mozartu“, buvo vienas ryškiausių savo epochos britų kompozitorių, vargonininkų ir improvizacijos meistrų. Jo kūryba sujungia klasicizmo eleganciją su ankstyvojo romantizmo jausmingumu. Ši programa kviečia pasinerti į retai girdimą, tačiau itin žavų vargonų dueto žanrą, XIX a. pradžioje populiarų tarp muzikos profesionalų ir entuziastų. Dviejų vargonininkų muzikinis dialogas kupinas subtilios polifonijos, šviesių melodijų ir energingų ritmų, atskleidžiančių ne tik technines instrumento galimybes, bet ir šiltą, betarpišką atlikėjų bendrystę.
Senosios muzikos ansamblis „Šviesotamsa“: Rūta Vox (sopranas), Kristine Stumbure (išilginės ir barokinė skersinė fleitos, Latvija), Vilimas Norkūnas (vargonai) Karaliaučiaus šviesuoliams Simonui Dachui ir Liudvikui Rėzai Heinrich Albert (1604–1651) „Ach, lasst uns Gott“ (tekstas S.Dacho) „Hie habt ihr Jungfrauen“ (t. S.Dacho) „Was suchst du schändliche Begier“ (t. S.Dacho) Liudviko Rėzos (1776–1840) eilėraštis Simonui Dachui „Liebste Seele meiner Seelen“ (fleitos solo) „Auf mein Geist!“ (t. S.Dacho) „Jėzau, žaizdose kas Tavo“ (t. S.Dacho, vert. F.U.Glozerio) „Was für Unmut, Pein und Sorg“ (t. S.Dacho) Johann Stobäus (1580–1646) „Jūs laimingi esate, teisieji“ (t. S.Dacho, vert. D.Kleino) Ištrauka iš Liudviko Rėzos dienoraščio apie Karaliaučių Wilhelm Gottlieb Martin Jensen (1766–1842) „Šventorius“ (t. L.Rėzos, vert. A.Jonyno ir V.Norkūno) „Rytmečio himnas” (t. L.Rėzos, parafrazė lietuvių kalba Švč. M. Marijai – V.Norkūno) Programos ašis – Karaliaučiaus kultūrinis fenomenas. 1544 m. Albrechto Brandenburgiečio įkurtas universitetas tapo LDK ir Prūsijos šviesuolių susitikimo vieta: čia dirbo Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, studijavo Martynas Mažvydas. Koncerte skambės Karaliaučiaus katedros vargonininko Heinricho Alberto giesmės, sukurtos pagal Klaipėdoje gimusio poeto Simono Dacho eiles. „Atrasti šį istorinį paveldą ir „Kürbishütte“ (vok. bažnyčios šventorius) draugijos muziką man pačiam buvo didelė staigmena“, – teigia programos sudarytojas Vilimas Norkūnas. Kita svarbi figūra – Liudvikas Rėza. Girdėsime jo studijų draugo Wilhelmo Jenseno dainas, kuriose pirmą kartą suskambo L.Rėzos poezija. Koncertą vainikuos „Rytmečio himnas“: originaliai skirtas princesės vestuvėms, Aušros Vartų festivalyje jis simboliškai parafrazuojamas ir dedikuojamas Švč. Mergelei Marijai.
Vilhelma Mončytė (sopranas), Indrė Gerikaitė (vargonai) Maldos sparnais: Ave Maria Johann Sebastian Bach (1685–1750) „Jesus bleibet meine Freude“ iš Kantatos „Herz und Mund und Tat und Leben“, BWV 147 Michał Lorenc (* 1955) „Ave Maria“ Georg Friedrich Händel (1685–1759) „Aria“ Henri Seroka (* 1949) „Ave Maria“ Johann Sebastian Bach „Quia respexit“ iš „Magnificat“ Franz Schubert (1797–1828) „Ave Maria“ Johann Sebastian Bach – Charles Gounod (1818–1893) „Ave Maria“ Ši programa jungia skirtingų epochų maldas. Koncerto šerdis – keturios itin skirtingos, tačiau vienodai jaudinančios „Ave Maria“ interpretacijos: nuo klasika tapusių F.Schuberto ir Bacho-Gounod šedevrų iki meditatyvių šiuolaikinių M.Lorenco bei H.Serokos kompozicijų. Šalia sakralių giesmių skambės J.S.Bacho ir G.F.Händelio opusai, kviečiantys trumpam sustoti ir pakilti virš kasdienybės, pasineriant į sielą gydančius garsus.
Jurgita Gaubytė (smuikas), Asta Jankauskienė (altas), Dovilė Savickaitė (vargonai) Baroko vėrinys Johann Sebastian Bach (1685–1750) Brandenburgo koncertas Nr. 6 B-dur, BWV 1051: Allegro Adagio ma non tanto Allegro Antonio Vivaldi (1678–1741) Larghetto e spiritoso iš Concerto grosso a-moll, op. 3 Nr. 8, RV 522 Johann Pachelbel (1653–1706) Kanonas ir žiga D-dur, P. 37 Ši programa – tai trijų didžiųjų baroko meistrų kūrinių kolekcija, subtiliai pritaikyta smuiko, alto ir vargonų trio sudėčiai: harmoningame instrumentų pokalbyje styginių švelnumas natūraliai persipins su vargonų skambesio gelme. Šiame koncerte susitiks J.S.Bacho „Brandenburgo koncertas“ bei visame pasaulyje atpažįstamas J.Pachelbelio „Kanonas“, o lyriškoji A.Vivaldi „Concerto grosso“ dalis nuspalvins programą itališku dainingumu.
Tomas Gricius (piccolo trimitas, Suomija), Balys Vaitkus (vargonai) Sidabrinis Venecijos trimitas Antonio Vivaldi (1678–1741) – Johann Sebastian Bach (1685–1750) Concerto D-dur, RV 230 / BWV 972: Tempo ordinario Larghetto Allegro Alessandro Marcello (1673–1747) – Johann Sebastian Bach Concerto d-moll, BWV 974: Andante e spiccato Adagio Presto Tomaso Albinoni (1671–1751) Concerto d-moll, op. 9 Nr. 2: Allegro moderato Adagio Allegro XVIII a. Venecija – miestas, kuriame gimė visi trys šio koncerto muzikos autoriai: Antonio Vivaldi, Alessandro Marcello ir Tomaso Albinoni. Jų kūryba tapo itališkojo baroko etalonu, kuriuo taip žavėjosi J.S.Bachas, jog pats savo ranka perrašė ir vargonams pritaikė Vivaldi bei Marcello šedevrus. Skaidrus trimito tembras šioje programoje taps lygiaverčiu partneriu vargonų polifonijai, išryškindamas Venecijos meistrams būdingą grakštumą, o itališkas temperamentas organiškai papildys Bacho muzikai būdingą didybę.
Nora Petročenko (mecosopranas), Tomas Bakučionis (vargonai) Mozarto epocha. Kompozitoriaus 270-osioms gimimo metinėms Jan Křtitel Kuchař (1751–1829) Fantazija g-moll Wolfgang Amadeus Mozart (1756–1791) Motetas „Ave verum corpus“, KV 618 Johann Gottfried Müthel (1728–1788) Fantazija F-dur Jan Dismas Zelenka (1679–1745) „Christe eleison“ iš „Missa Paschalis“ Wolfgang Amadeus Mozart „Agnus Dei“ iš „Karūnavimo mišių“, KV 317 Nicola Antonio Giacinto Porpora (1686–1768) „Salve Regina“ Wolfgang Amadeus Mozart Allegro iš „Mažosios nakties muzikos“, KV 525 Šis koncertas skirtas klasicizmo genijaus W.A.Mozarto 270- osioms gimimo metinėms. Programoje atsiskleis meistriškas epochos paveikslas, kuriame mecosoprano ir vargonų spalvos atgaivins auksines XVIII a. pabaigos tradicijas. Skambės Mozarto kūriniai – nuo sakraliųjų „Ave verum corpus“ ar „Agnus Dei“ iki giedro „Mažosios nakties muzikos“ fragmento, taip pat amžininkų J.K.Kuchařo, J.G.Müthelio ir pirmtakų J.D.Zelenkos bei N.Porporos opusai.
Laura Gedgaudaitė-Domarkienė (vargonai) Vargonų meditacijos: Salve Regina Johann Pachelbel (1653–1706) „Magnificat primi toni“ Nr. 15 Léonce de Saint-Martin (1886–1954) „Méditation sur le Salve Regina“ Harry Rowe Shelley (1858–1947) „Ave Maria“ Johann Pachelbel „Magnificat octavi toni“ Nr. 90 Léonce de Saint-Martin „Salut à la Vierge Marie“ Hugo Gyldmark (1899–1971) „Ave Maria“ (H.O.Lieno aranžuotė) Ši programa kviečia ramybei ir susikaupimui: joje vargonų balsais prabils nuolanki malda Mergelės Marijos garbei. Didingus J.Pachelbelio „Magnificat“ aidus keis legendinio Paryžiaus Dievo Motinos katedros vargonininko L. de Saint- Martino dvasinės meditacijos, o sakralumo atmosferą vainikuos šviesios, melodingos H.R.Shelley ir H.Gyldmarko „Ave Maria“ interpretacijos.
Jonė Barbora Kiznė (smuikas), Lukas Cikanavičius (violončelė), Gražina Trekur (vargonai) Trys balsai – viena malda. Josefo Rheinbergerio 125- osioms mirties metinėms Josef Rheinberger (1839–1901) Iš Siuitos vargonams, smuikui ir violončelei, op. 149: I. Con moto II. Thema mit Veränderungen IV. Finale Koncertas skiriamas vėlyvojo romantizmo kūrėjui Josefui Rheinbergeriui, minint jo 125-ąsias mirties metines. Didžiąją gyvenimo dalį Rheinbergeris praleido Miunchene, kur buvo vertinamas kaip itin autoritetingas to meto kompozitorius ir pedagogas. Siuita vargonams, smuikui ir violončelei – vienas brandžiausių autoriaus kamerinės muzikos pavyzdžių. Romantizmo epochoje ši vargonų ir styginių bendrystė buvo itin reta ir nauja kombinacija. Siuitoje Rheinbergeris išnaudoja visą instrumentų diapazoną – nuo dramatiškos pradžios iki dainingų variacijų ir galingo finalo. Trys skirtingi balsai čia susijungia į maldingą pasakojimą, kupiną sakralios ramybės ir romantiško kilnumo.
Vytautas Kiminius (birbynė), Jurgita Kazakevičiūtė (vargonai) Saulė budina svietĄ. Liudviko Rėzos 250-osioms gimimo metinėms Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) Variacijos „Bėkit, bareliai“, VL 279 Kristina Vasiliauskaitė (* 1956) „Pavasario sonata“ Giedrius Svilainis (* 1972) Siuita „Būro metai“: I. „Saulė budina svietą“ II. „Sulaukėm vasarą mielą“ III. „Rudens melancholija ir keiksnojimai“ IV. „Ant žiemos narsai“ Jurgis Juozapaitis (* 1942) „Nostalgija“ Ši programa – tai muzikinis tiltas tarp Mažosios Lietuvos kultūrinio palikimo ir lietuvių kompozitorių kūrybos. Ji apie šviesą, kuri ne tik budina žemę, bet ir saugo mūsų istorinę atmintį. Koncerto ašis, įkvėpta Liudviko Rėzos surinktų dainų ir jo puoselėtos lietuvybės, kviečia išgyventi gamtos bei žmogaus būties cikliškumą. M.K.Čiurlionio variacijos „Bėkit, bareliai“ nukels į archajišką lietuvių dainos pasaulį. K.Vasiliauskaitės „Pavasario sonata“ ir J.Juozapaičio „Nostalgija“ įneš subtilaus lyrizmo, šviesaus atgimimo ir romantiško ilgesio atspalvių. Koncerto kulminacija – G.Svilainio siuita „Būro metai“, kurioje per keturis metų laikus atgis Donelaičio laikų dvasia, meistriškai įvilkta į šiuolaikinės muzikinės kalbos rūbą.
Monika Kučinska (sopranas), Diana Encienė (vargonai) Vergin tutto amor. Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo Į dangų iškilmei Johann Pachelbel (1653–1706) Fantasia in a, P. 126 Dvi „Magnificat“ fugos Johann Sebastian Bach (1685–1750) – Charles Gounod (1818–1893) „Ave Maria“ Johann Sebastian Bach „Quia respexit“ iš „Magnificat“ Choralinis preliudas „Wer nur den lieben Gott lässt walten“, BWV 691 Choralinis preliudas „Wer nur den lieben Gott lässt walten“, BWV 642 Francesco Durante (1684–1755) „Vergin tutto amor“ Johann Pachelbel Trys „Magnificat“ fugos César Franck (1822–1890) „Ave Maria“ Gabriel Fauré (1845–1924) „Ave Maria“, op. 67 Nr. 2 Luciano Pavarotti (1935–2007) „Ave Maria“ Théodore Dubois (1837–1924) „Grand Choeur“ Ši programa – tai šviesi muzikinė auka, skirta vienai iškilmingiausių krikščioniškojo pasaulio švenčių. J.Pachelbelio ir J.S.Bacho „Magnificat“ brėžiamą dvasinės rimties liniją pratęs maldinga F.Durante’s kompozicija „Vergin tutto amor“. Ypatingas dėmesys programoje skiriamas „Ave Maria“ maldos interpretacijoms: skambės tiek chrestomatinis Bach-Gounod šedevras, tiek lyriškos C.Francko, G.Fauré bei L.Pavarotti versijos. Koncertą vainikuos iškilmingas T.Dubois „Grand Choeur“, simbolizuojantis Žolinės iškilmės džiaugsmą ir šlovę.
Agnė Caldara ir Pascal Caldara (vargonininkų duetas, Vokietija) Liszto vizijų aidai Vilniaus Senamiestyje. Kompozitoriaus jubiliejiniams metams Franz Liszt (1811–1886) „À la Chapelle Sixtine“, S. 633 Simfoninė poema „Les préludes“, S. 591 Ši programa skirta vienam ryškiausių XIX a. novatorių – Franzui Lisztui. Nors kompozitorius geriausiai žinomas kaip fortepijono genijus, vargonai užėmė ypatingą vietą jo vėlyvajame kūrybos laikotarpyje, leisdami realizuoti monumentalias simfonines idėjas ir gilius dvasinius ieškojimus. Kūrinys „À la Chapelle Sixtine“ (Siksto koplyčioje) – tai meistriška muzikinė parafrazė, įkvėpta vizito Vatikane, kurioje F.Lisztas supina W.A.Mozarto „Ave verum corpus“ ir G.Allegri „Miserere“ temas. Simfoninė poema „Les préludes“ – vienas žymiausių programinės muzikos puslapių. Jos filosofinis pagrindas remiasi A. de Lamartine’o poezija apie gyvenimą kaip įžangą į amžinybę. Vargoninė poemos versija išryškina kūrinio monumentalumą: čia perteikiami ryškūs kontrastai tarp lyrinės ramybės, audringų gyvenimo kovų ir triumfuojančios pabaigos.
Saulė Šerytė (mecosopranas), Audra Telksnytė (vargonai) Baroko šviesa ir šešėliai Nicolaus Bruhns (1665–1697) Preliudas e-moll Georg Friedrich Händel (1685–1759) „Süße Stille, sanfte Quelle“ iš „Devynių vokiškų arijų“ „How Beautiful Are The Feet“ iš oratorijos „Mesijas“ „As With Rosy Steps The Morn“ iš oratorijos „Theodora“ Johann Sebastian Bach (1685–1750) „Schafe können sicher weiden“ iš „Medžioklės kantatos“, BWV 208 Preliudas ir fuga c-moll, BWV 546 Ši programa pravers vartus į turtingą baroko epochą: joje persipins gili dvasinė rimtis ir šviesus gyvenimo džiaugsmas, o dviejų didžiųjų meistrų – G.F.Händelio ir J.S.Bacho – kūriniuose balsas ir vargonai susijungs į vientisą emocinę drobę. Kilnų G.F.Händelio arijų dvasingumą ir J.S.Bacho „Schafe können sicher weiden“ (vok. Avys gali ganytis ramiai) pastoralinę idilę atsvers didingi vargonų opusai: dramatiškas N.Bruhnso Preliudas e-moll bei monumentalusis J.S.Bacho Preliudas ir fuga c-moll.
MATER MISERICORDIAE

Birželio 12 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Birželio 19 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Birželio 26 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Liepos 3 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Liepos 10 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Liepos 17 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Liepos 24 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Rugpjūčio 7 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Rugpjūčio 14 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Rugpjūčio 21 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

Rugpjūčio 28 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje

SKAMBA AUŠROS VARTŲ VARGONAI 2026

„Skamba Aušros Vartų vargonai 2026“ kviečia į trylikos koncertų kelionę, kurioje susipins Europos vargonų istorija, sakralumas ir atlikėjų meistrystė. Šių metų programa – tai pagarbos ženklas didiesiems kūrėjams: nuo W.A.Mozarto ir F.Liszto jubiliejinių sukakčių iki Liudviko Rėzos kultūrinio paveldo aktualizavimo. Kiekvieną penktadienio vidurdienį pro atvirus Aušros Vartų galerijos langus skleisis vis kita muzikinė drobė, jungianti baroko spindesį, klasicizmo eleganciją, romantiškas vizijas ir Pietų Europos saulę. Daugiau informacijos: vargonininkai@gmail.com, https://www.facebook.com/vargonininkai/

PROGRAMA

Birželis / Liepa / Rugpjūtis

VILNIAUS AUŠROS VARTŲ GALERIJOS

VARGONAI

Aušros Vartų koplyčia su stebuklais garsėjančiu Švč. Mergelės Marijos paveikslu nuo seno traukia maldininkus, vilniečius ir miesto svečius. 1932 metais žymus tarpukario Vilnijos vargonų meistras Vaclovas Bernackis (Wacław Biernacki) pagamino nedidelius, dviejų manualų su pedalais pneumatinius vargonus. Šis instrumentas buvo įrengtas specialiai tam pastatytoje, unikalioje galerijoje, kuri jungia Aušros Vartų koplyčią su Šv. Teresės bažnyčia. Toks architektūrinis sprendimas yra išskirtinis pasauliniu mastu, o Aušros Vartai – vienintelė vieta Lietuvoje, kur vargonų muzikos pro atvirus galerijos langus galima klausytis tiesiog gatvėje, net neįžengus į bažnyčią. Vargonai buvo skirti Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos atlaidams – jų metu gausiai susirinkę piligrimai melsdavosi gatvėje prie koplyčios. Sovietmečiu vargonai buvo remontuoti: sumažintas registrų skaičius, langai į gatvę nebuvo atveriami, o vargonų garsas per radijo aparatūrą transliuotas į pačią koplyčią. Instrumentas buvo izoliuotas ir beveik pamirštas. 2019–2021 m. šiuos vargonus restauravo Vargonų paveldo centro meistrai.
Emilė Elena Dačinskaitė (sopranas), Eglė Rudokaitė (vargonai) Vidurvasaris Pietų Europoje Reynaldo Hahn (1874–1947) „À Chloris“ „L'Heure exquise“ „Si mes vers avaient des ailes“ Pietro Mascagni (1863–1945) „Ave Maria“ Jules Massenet (1842–1912) „Élégie“ Françis Poulenc (1899–1963) „La reine de coeur“ Manuel de Falla (1876–1946) „Canción“ iš „7 Canciones populares españoles“ Henri Dallier (1849–1934) V. „Electa ut sol“ iš „Cinq Evocations“ Jesús Guridi (1886–1961) „Final para gran órgano“ Soprano ir vargonų balsai kviečia į šviesią kelionę po Pietų Europą. Karšta liepos saulė šioje programoje transformuosis į prancūzišką rafinuotumą ir ispanišką aistrą: elegantiškus Paryžiaus salonus R.Hahno bei F.Poulenco dainose, ryškias Andalūzijos spalvas M. de Fallos melodijoje, saulės spindesį H.Dallier vargonų evokacijoje, baskų krašto energiją J.Guridi kompozicijoje bei vidurdienio tyloje pakibusią vasaros ramybę P.Mascagni bei J.Massenet maldose…

Liepos 31 d. 12 val. Vilniaus Aušros Vartų galerijoje