© Nacionalinė vargonininkų asociacija

Tel: 8 611 60151, 8 687 42274    |   El. paštas: vargonininkai@gmail.com
Nacionalinė vargonininkų asociacija

Vasario 24 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Johann Sebastian Bach (1685-1750) Allabreve D-dur, BWV 589 Franz Tunder (1614-1667) “Komm, Heiliger Geist, Herre Gott” Carl Philipp Emanuel Bach (1714-1788) Sonate Nr. 6 g-moll, Wq. 70: Allegro moderato - Adagio - Allegro Johann Sebastian Bach Toccata und Fuge d-moll, BWV 565 Bruce Steane (1866 - 1938) “Angelus” Battison Haynes (1859-1900) “Meditation” Felix Mendelssohn-Bartholdy (1809-1847) Sonate Nr. 4 B-dur, op. 65: Allegro con brio - Andante religioso - Allegretto - Allegro maestoso Vargonuoja Tobias Scheetz (Vokietija) Tobiasas Scheetzas studijavo vargonų ir bažnytinės muzikos specialybes Görlitze, vėliau Ekumeniniame bažnytinės muzikos institute Berlyne, jo mokytojais buvo prof. Leo van Doeselaaras, Uwe Gronostay’us ir Adele Stolte. T.Scheetzas dirba vargonininku ir choro dirigentu Potsdame. Kaip solistas bendradarbiauja su pasaulio jaunimo simfoniniu orkestru “Jeunesses Musicales”, Naujuoju Potsdamo kameriniu orkestru (Neues Kammerorchester Potsdam), su Vokietijos Kino studijos Babelsberge orkestru. Koncertuoja įvairiose Europos valstybėse (Italijoje, Izraelyje, Lenkijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Šveicarijoje) ir Kanadoje. Nuo 2004 m. jis yra nuolatinis kviestinis Potsdamo Taikos bažnyčios (Friedenskirche Potsdam) vargonininkas ir vasaros koncertų ciklo “Internationaler Orgelsommer” vadovas. 2015-aisiais tapo pagrindiniu Potsdamo Atpirkėjo bažnyčios (Erlöserkirche Potsdam) vargonininku: čia stovi 1964 m. A.Schuke’s firmos vargonai. T.Scheetzas aktyviai reiškiasi ir kaip vokalinio ansamblio ACAPENSE Potsdam narys (nuo 2012). Ansamblis atlieka XV–XXI a. religinę muziką, Anglijos katedrų giesmes, dalyvauja oratorijų pastatymuose ir yra daugkartinis Brandenburgo žemės chorų konkursų nugalėtojas ir prizininkas.

VOX ORGANI CATHEDRALIS 2019

“Vox organi Cathedralis” (liet. - Katedros vargonų balsas) - vargonų muzikos koncertai Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonams šiemet sukanka 50 metų: panaudodama dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, juos pastatė ilgametėmis tradicijomis pasižyminti vokiečių firma “Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam”, taip pat kūrusi vargonus Magdeburgo katedroje Vokietijoje, Šv. Gvadelupės bazilikoje Mechike, prestižinėje Leipcigo “Gewandhaus” salėje ir kt.  Vargonų jubiliejaus proga Vilniaus arkikatedroje nuskambės 30 ciklo “Vox organi Cathedralis” koncertų - lygiai tiek, kiek metų praėjo nuo Arkikatedros atšventinimo, kai ligtolinė Paveikslų galerija vėl tapo svarbiausia Lietuvos bažnyčia. Ciklą šiais metais papildys vienuolika savaitgalio renginių: septyni užsienio bei Lietuvos vargonininkų rečitaliai ir keturi proginiai koncertai, kurių metu bus atlikti stambios formos kūriniai vargonams, solistams ir chorui: G.B.Pergolesi “Stabat Mater”, M.Duruflé “Requiem”, F.Couperino “Messe des Paroisses” ir M.Dupré “Le Tombeau de Titelouze”. Birželio mėn. Vilniaus arkikatedroje pirmą kartą bus surengtas “Kultūros nakties” festivalio renginys “Groja Katedros vargonininkai”. Darbo dienomis vyks tradiciniai mažieji rečitaliai: vienuolika - vasaros mėnesiais ir septyni - Advento-Kalėdų laikotarpiu. Sulauksime vargonininkų iš Vokietijos (Tobias Scheetz), Italijos (Manuel Tomadin), Lenkijos (Krzysztof Urbaniak), Kanados (Jonathan Embry), Latvijos (Vita Kalnciema) ir Austrijos (Robert Kovacs), vargonuos ir Nacionalinės vargonininkų asociacijos nariai: Tomas Bakučionis, Diana Encienė, Indrė Gerikaitė, Paulius Grigonis, Gražina Jonušienė, Jurgita Kazakevičiūtė, Vilimas Norkūnas, Gražina Petrauskaitė, Agnė Petruškevičiūtė, Vidas Pinkevičius, Vida Prekerytė, Mona Roždestvenskytė, Eglė Rudokaitė, Dovilė Savickaitė, Lukrecija Stonkutė, Audra Telksnytė, Balys Vaitkus ir Bernardas Vasiliauskas. Koncertinėse programose dalyvaus solistės Asta Krikščiūnaitė (sopranas) ir Evelina Greiciūnaitė (mecosopranas), Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos choras ir kamerinis choras “Aidija” (vad. Romualdas Gražinis), Gailestingumo šventovės ansamblis (vad. Gabija Adamonytė ir Povilas Vanžodis) ir “Schola Gregoriana Vilnensis” (vad. Dainius Juozėnas). Įėjimas nemokamas. Dėkojame už Jūsų aukas Vilniaus arkikatedrai ir jos vargonams! Koncertų koordinatorė - Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkė Agnė Petruškevičiūtė, tel. +370 624 22399.

VILNIAUS ARKIKATEDROS VARGONAI

Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje (pastatyti 1969) - vienas iš patraukliausių moderniosios

vargonų statybos pavyzdžių Lietuvoje.

Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. Istorinis vargonų

fasadas, puoštas paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia.

Projektuodama dabartinius vargonus, firma Alexander Schuke panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, taip pat

ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. Dėl to, nors XX a. ir vyravo

specifinės vargonų statybos tendencijos, Arkikatedros vargonai tapo šiek tiek minkštesnio skambesio, nei tipiniai neobarokiniai 7-ojo

dešimtmečio instrumentai.

2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.
VARGONŲ DISPOZICIJA VARGONŲ DISPOZICIJA
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto partneriai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkikatedra bazilika, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Vilniaus miesto savivaldybė

Kovo 24 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Dietrich Buxtehude (1637-1707) Toccata in d, BuxWV 155 Fuga in c, BuxWV 174 Praeludium, Fuge und Ciacona in C, BuxWV 137 “Nun komm der Heiden Heiland”, BuxWV 211 Johann Sebastian Bach (1685-1750) Fuga à la Gigue, BWV 577 “Vater unser im Himmelreich”, BWV 762 Praeludium und Fuge a-moll, BWV 551 Marco Enrico Bossi (1861-1925) Scherzo in sol minore, op. 49 Nr. 2 Giacomo Puccini (1858-1924) Intermezzo Ludwig Neuhoff (1859-1909) Phantasie-Sonate f-moll, op. 21 Vargonuoja Manuel Tomadin (Italija) Manuelis Tomadinas su pagyrimu baigė fortepijono, klavesino ir vargonų specialybes Udinės (Italija) universitete, vėliau apsigynė klavesino specialybės menų daktaro laipsnį. Jis taip pat tobulinosi eilėje meistriškumo kursų su žymiausiais Europos pedagogais, tarp kurių – Pieteris van Dijkas, Michaelis Radulescu, Olivier Latry, Hansas Fagiusas ir daugelis kitų. Vargonininkas nepaliaujamai domisi renesanso ir baroko muzikos atlikimo praktikomis, kruopščiai analizuoja tų laikmečių traktatus, groja originaliais instrumentais. 2001-2003 m. M.Tomadinas studijavo Bazelio “Schola Cantorum” (Šveicarija) pas prof. Jeaną Claude’ą Zehnderį ir Andrea Marconą. Vargonininkas yra daugelio tarptautinių vargonininkų konkursų nugalėtojas ir prizininkas, žymiausi kurių - Paulo-Hofhaimerio konkursas Insbruke (du kartus gavo II-ąsias premijas, 2006 ir 2010) ir Arpo-Schnitgerio konkursas Alkmaare (Grand Prix d’ECHO, 2011). Jis aktyviai koncertuoja Italijoje ir visoje Europoje. Yra įrašęs keletą kompaktinių plokštelių istoriniais Friuli regiono Italijoje, taip pat Nyderlandų ir Vokietijos vargonais. Įrašai yra ne kartą gavę Penkių žvaigždučių įvertinimus. Greta koncertinės veiklos jis dalyvauja ir regioniniame “Friuli in Music” projekte. M.Tomadinas dėsto vargonų ir klavesino specialybes Triesto G.Tartini konservatorijoje ir yra miesto Liuteronų bažnyčios vargonininkas. Be to, jis yra G.B.Candotti vardo vargonų festivalio Udinėje meno vadovas, organizuoja Friuli regiono istorinių vargonų konkursą ir festivalį “Bacho ruduo” Trieste.

Balandžio 7 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Giovanni Battista Pergolesi (1710-1736) “Stabat Mater”, P. 77: 1. Stabat Mater Dolorosa (Stovi Motina Skausminga) 2. Cujus animam gementem (Kalavijas perveria širdį) 3. O quam tristis et afflicta (O, kokia liūdna ir kenčianti) 4. Quae moerebat et dolebat (Kaip ji drebėjo ir dejavo) 5. Quis est homo qui ne fleret (Koks žmogus nesudrebėtų) 6. Vidit suum dulcem Natum (Matė mielą savo Sūnų) 7. Eja Mater fon amoris (O, Motina, meilės šaltini) 8. Fac, ut ardeat cor meum (Leisk, kad širdis manoji degtų) 9. Sancta Mater istud agas (Kristaus Motina šventoji) 10. Fac, ut portem Christi mortem (Leiski nešti Kristaus mirtį) 11. Inflammatus et accensus morte Christi (Teismo dieną gink, Marija) 12. Quando corpus morietur (Kai kūnas mirs). Amen Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Evelina Greiciūnaitė (mecosopranas), Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos choras (vadovas Romualdas Gražinis), Jurgita Kazakevičiūtė (vargonai) G.B.Pergolesi “Stabat Mater” yra vienas įstabiausių Baroko epochos bažnytinio koncerto žanro kūrinių. Jis buvo sukurtas XVIII a. pradžioje Neapolyje pagal Vėlyvaisiais Viduramžiais nežinomo pranciškonų vienuolio sukurtų sekvencijų tekstus. Nors įprastai kūrinys yra giedamas per Marijos Sopulingosios šventę rugsėjo 15 d., kone visame pasaulyje paplito paprotys jį atlikti Gavėnios laiku.
Pieta (1876, William Adolphe Bouguereau)

Gegužės 19 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Johann Sebastian Bach (1685-1750) Ricercar a 3 iš “Musikalisches Opfer”, BWV 1079 Felix Mendelssohn-Bartholdy (1809-1847) Sonate Nr. 3 A-dur, op. 65: Con moto maestoso - Andante tranquillo Johann Sebastian Bach Passacaglia c-moll, BWV 582 Johannes Brahms (1833-1897) “Herzlich tut mich verlangen”, op. 122 Nr. 10 Johann Sebastian Bach “Wo Gott der Herr nicht bei uns hält”, BWV 1128 Felix Mendelssohn-Bartholdy Allegro, Choral und Fuge d-moll Vargonuoja Krzysztof Urbaniak (Lenkija) Krzysztofas Urbaniakas vargonų studijas baigė Varšuvoje ir Štutgarte, profesorių Józefo Serafino, Ludgerio Lohmanno, Leszeko Kędrackio ir Jörgo Halubeko klasėse. 2012 m. Krokuvos muzikos akademijoje jis apsigynė daktaro laipsnį. Sėkmingai dalyvavo tarptautiniuose vargonininkų konkursuose, kuriuose yra laimėjęs I-ąsias premijas (Willemo Hermanso konkurse Italijoje, 2009 m. ir Arpo-Schnitgerio konkurse Brėmene, Vokietijoje, 2010 m.) ir II-ąsias premijas (Petro Ebeno konkurse Čekijoje, 2004 m. ir Franzo Schmidto konkurse Austrijoje, 2006 m.). Nuo 2016 m. K.Urbaniakas vadovauja Lodzės muzikos akademijos Vargonų ir bažnytinės muzikos katedrai, ten pat dėsto vargonus. 2018 m. jis išrinktas Lodzės muzikos akademijos Rektoriaus atstovu tarptautiniams ryšiams. Dažnai yra kviečiamas vesti vargoninio meistriškumo kursus, ypač prie istorinių instrumentų, taip pat dalyvauja prestižinių vargonininkų konkursų žiuri darbe (tarp jų – Schnitgerio konkurse Alkmare, Olandijoje ir Silbermanno konkurse Freiberge, Vokietijoje). Vargonininkas aktyviai koncertuoja po pasaulį. Pastaraisiais metais išleido nemažai įrašų: “Gdansko barokas” (2014), “Retrospektyvos” (2015), o su vokiečių vargonininku Martinu Rostu publikavo pilną neseniai surastų kompozitoriaus Daniel Magnus Gronau vargoninių kūrinių rinkinį. 2013–2016 m. K.Urbaniakas buvo Arturo Rubinšteino filharmonijos Lodzėje meno rezidentas, nuo 2017 m. kuruoja abejus šios įstaigos koncertinius vargonus: vokiečių romantinį instrumentą ir pagal žymaus meistro G.Silbermanno pavyzdį sukurtą istorinę kopiją. 2013–2016 m. jis dirbo Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos akredituotu vargonų ekspertu. Šiuo metu K.Urbaniakas yra muzikos festivalių, rengiamų ką tik puikiai restauruotais Paslęko miesto vargonais (A.Hildebrandt, 1719) ir Olkuszo miesto vargonais (Hummel/Nitrowski, 1611-1633), meno vadovas.

PROGRAMA / 2019

Vasaris / Kovas / Balandis / Gegužė

© Nacionalinė vargonininkų asociacija

Tel: 8 611 60151, 8 687 42274 | El. paštas: vargonininkai@gmail.com
Nacionalinė vargonininkų asociacija

PROGRAMA / 2019

Vasaris / Kovas / Balandis / Gegužė

VILNIAUS ARKIKATEDROS VARGONAI

Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje (pastatyti 1969) - vienas iš patraukliausių moderniosios vargonų statybos pavyzdžių Lietuvoje. Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. Istorinis vargonų fasadas, puoštas paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia. Projektuodama dabartinius vargonus, firma Alexander Schuke panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, taip pat ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. Dėl to, nors XX a. ir vyravo specifinės vargonų statybos tendencijos, Arkikatedros vargonai tapo šiek tiek minkštesnio skambesio, nei tipiniai neobarokiniai 7-ojo dešimtmečio instrumentai. 2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.
VARGONŲ DISPOZICIJA VARGONŲ DISPOZICIJA

VOX ORGANI CATHEDRALIS 2019

“Vox organi Cathedralis” (liet. - Katedros vargonų balsas) - vargonų muzikos koncertai Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonams šiemet sukanka 50 metų: panaudodama dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, juos pastatė ilgametėmis tradicijomis pasižyminti vokiečių firma “Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam”, taip pat kūrusi vargonus Magdeburgo katedroje Vokietijoje, Šv. Gvadelupės bazilikoje Mechike, prestižinėje Leipcigo “Gewandhaus” salėje ir kt.  Vargonų jubiliejaus proga Vilniaus arkikatedroje nuskambės 30 ciklo “Vox organi Cathedralis” koncertų - lygiai tiek, kiek metų praėjo nuo Arkikatedros atšventinimo, kai ligtolinė Paveikslų galerija vėl tapo svarbiausia Lietuvos bažnyčia. Ciklą šiais metais papildys vienuolika savaitgalio renginių: septyni užsienio bei Lietuvos vargonininkų rečitaliai ir keturi proginiai koncertai, kurių metu bus atlikti stambios formos kūriniai vargonams, solistams ir chorui: G.B.Pergolesi “Stabat Mater”, M.Duruflé “Requiem”, F.Couperino “Messe des Paroisses” ir M.Dupré “Le Tombeau de Titelouze”. Birželio mėn. Vilniaus arkikatedroje pirmą kartą bus surengtas “Kultūros nakties” festivalio renginys “Groja Katedros vargonininkai”. Darbo dienomis vyks tradiciniai mažieji rečitaliai: vienuolika - vasaros mėnesiais ir septyni - Advento-Kalėdų laikotarpiu. Sulauksime vargonininkų iš Vokietijos (Tobias Scheetz), Italijos (Manuel Tomadin), Lenkijos (Krzysztof Urbaniak), Kanados (Jonathan Embry), Latvijos (Vita Kalnciema) ir Austrijos (Robert Kovacs), vargonuos ir Nacionalinės vargonininkų asociacijos nariai: Tomas Bakučionis, Diana Encienė, Indrė Gerikaitė, Paulius Grigonis, Gražina Jonušienė, Jurgita Kazakevičiūtė, Vilimas Norkūnas, Gražina Petrauskaitė, Agnė Petruškevičiūtė, Vidas Pinkevičius, Vida Prekerytė, Mona Roždestvenskytė, Eglė Rudokaitė, Dovilė Savickaitė, Lukrecija Stonkutė, Audra Telksnytė, Balys Vaitkus ir Bernardas Vasiliauskas. Koncertinėse programose dalyvaus solistės Asta Krikščiūnaitė (sopranas) ir Evelina Greiciūnaitė (mecosopranas), Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos choras ir kamerinis choras “Aidija” (vad. Romualdas Gražinis), Gailestingumo šventovės ansamblis (vad. Gabija Adamonytė ir Povilas Vanžodis) ir “Schola Gregoriana Vilnensis” (vad. Dainius Juozėnas). Įėjimas nemokamas. Dėkojame už Jūsų aukas Vilniaus arkikatedrai ir jos vargonams! Koncertų koordinatorė - Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkė Agnė Petruškevičiūtė, tel. +370 624 22399.    

Vasario 24 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Tobias Scheetz (Vokietija)
APIE ATLIKĖJĄ APIE ATLIKĖJĄ
Johann Sebastian Bach (1685-1750) Allabreve D-dur, BWV 589 Franz Tunder (1614-1667) “Komm, Heiliger Geist, Herre Gott” Carl Philipp Emanuel Bach (1714-1788) Sonate Nr. 6 g-moll, Wq. 70: Allegro moderato - Adagio - Allegro Johann Sebastian Bach Toccata und Fuge d-moll, BWV 565 Bruce Steane (1866 - 1938) “Angelus” Battison Haynes (1859-1900) “Meditation” Felix Mendelssohn-Bartholdy (1809-1847) Sonate Nr. 4 B-dur, op. 65: Allegro con brio - Andante religioso - Allegretto - Allegro maestoso
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto partneriai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkikatedra bazilika, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Vilniaus miesto savivaldybė

Kovo 24 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Manuel Tomadin (Italija)
APIE ATLIKĖJĄ APIE ATLIKĖJĄ
Dietrich Buxtehude (1637-1707) Toccata in d, BuxWV 155 Fuga in c, BuxWV 174 Praeludium, Fuge und Ciacona in C, BuxWV 137 “Nun komm der Heiden Heiland”, BuxWV 211 Johann Sebastian Bach (1685-1750) Fuga à la Gigue, BWV 577 “Vater unser im Himmelreich”, BWV 762 Praeludium und Fuge a-moll, BWV 551 Marco Enrico Bossi (1861-1925) Scherzo in sol minore, op. 49 Nr. 2 Giacomo Puccini (1858-1924) Intermezzo Ludwig Neuhoff (1859-1909) Phantasie-Sonate f-moll, op. 21

Balandžio 7 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Evelina Greiciūnaitė (mecosopranas), Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos choras (vad. R.Gražinis) Vargonuoja Jurgita Kazakevičiūtė
APIE ATLIKĖJĄ APIE ATLIKĖJĄ
Giovanni Battista Pergolesi (1710-1736) “Stabat Mater”, P. 77: 1. Stabat Mater Dolorosa (Stovi Motina Skausminga) 2. Cujus animam gementem (Kalavijas perveria širdį) 3. O quam tristis et afflicta (O, kokia liūdna ir kenčianti) 4. Quae moerebat et dolebat (Kaip ji drebėjo ir dejavo) 5. Quis est homo qui ne fleret (Koks žmogus nesudrebėtų) 6. Vidit suum dulcem Natum (Matė mielą savo Sūnų) 7. Eja Mater fon amoris (O, Motina, meilės šaltini) 8. Fac, ut ardeat cor meum (Leisk, kad širdis manoji degtų) 9. Sancta Mater istud agas (Kristaus Motina šventoji) 10. Fac, ut portem Christi mortem (Leiski nešti Kristaus mirtį) 11. Inflammatus et accensus (Teismo dieną gink, Marija) 12. Quando corpus morietur (Kai kūnas mirs). Amen G.B.Pergolesi “Stabat Mater” yra vienas įstabiausių Baroko epochos bažnytinio koncerto žanro kūrinių. Jis buvo sukurtas XVIII a. pradžioje Neapolyje pagal Vėlyvaisiais Viduramžiais nežinomo pranciškonų vienuolio sukurtų sekvencijų tekstus. Nors įprastai kūrinys yra giedamas per Marijos Sopulingosios šventę rugsėjo 15 d., kone visame pasaulyje paplito paprotys jį atlikti Gavėnios laiku.
Pieta (1876, W.A.Bouguereau)

Gegužės 19 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Krzysztof Urbaniak (Lenkija)
APIE ATLIKĖJĄ APIE ATLIKĖJĄ
Johann Sebastian Bach (1685-1750) Ricercar a 3 iš “Musikalisches Opfer”, BWV 1079 Felix Mendelssohn-Bartholdy (1809-1847) Sonate Nr. 3 A-dur, op. 65: Con moto maestoso - Andante tranquillo Johann Sebastian Bach Passacaglia c-moll, BWV 582 Johannes Brahms (1833-1897) “Herzlich tut mich verlangen”, op. 122 Nr. 10 Johann Sebastian Bach “Wo Gott der Herr nicht bei uns hält”, BWV 1128 Felix Mendelssohn-Bartholdy Allegro, Choral und Fuge d-moll