© Nacionalinė vargonininkų asociacija

Tel: 8 611 60151, 8 687 42274    |   El. paštas: vargonininkai@gmail.com
Nacionalinė vargonininkų asociacija

Vasario 24 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Johann Sebastian Bach (1685-1750) Allabreve D-dur, BWV 589 Franz Tunder (1614-1667) “Komm, Heiliger Geist, Herre Gott” Carl Philipp Emanuel Bach (1714-1788) Sonate Nr. 6 g-moll, Wq. 70: 1. Allegro moderato 2. Adagio 3. Allegro Johann Sebastian Bach Toccata und Fuge d-moll, BWV 565 Bruce Steane (1866-1938) “Angelus” Battison Haynes (1859-1900) “Meditation” Felix Mendelssohn-Bartholdy (1809-1847) Sonate Nr. 4 B-dur, op. 65: 1. Allegro con brio 2. Andante religioso 3. Allegretto 4. Allegro maestoso Vargonuoja Tobias Scheetz (Vokietija) Tobiasas Scheetzas studijavo vargonų ir bažnytinės muzikos specialybes Görlitze, vėliau Ekumeniniame bažnytinės muzikos institute Berlyne, jo mokytojais buvo prof. Leo van Doeselaaras, Uwe Gronostay’us ir Adele Stolte. T.Scheetzas dirba vargonininku ir choro dirigentu Potsdame. Kaip solistas bendradarbiauja su pasaulio jaunimo simfoniniu orkestru “Jeunesses Musicales”, Naujuoju Potsdamo kameriniu orkestru (Neues Kammerorchester Potsdam), su Vokietijos Kino studijos Babelsberge orkestru. Koncertuoja įvairiose Europos valstybėse (Italijoje, Izraelyje, Lenkijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Šveicarijoje) ir Kanadoje. Nuo 2004 m. jis yra nuolatinis kviestinis Potsdamo Taikos bažnyčios (Friedenskirche Potsdam) vargonininkas ir vasaros koncertų ciklo “Internationaler Orgelsommer” vadovas. 2015-aisiais tapo pagrindiniu Potsdamo Atpirkėjo bažnyčios (Erlöserkirche Potsdam) vargonininku: čia stovi 1964 m. A.Schuke’s firmos vargonai. T.Scheetzas aktyviai reiškiasi ir kaip vokalinio ansamblio ACAPENSE Potsdam narys (nuo 2012). Ansamblis atlieka XV–XXI a. religinę muziką, Anglijos katedrų giesmes, dalyvauja oratorijų pastatymuose ir yra daugkartinis Brandenburgo žemės chorų konkursų nugalėtojas ir prizininkas.

VOX ORGANI CATHEDRALIS 2019

“Vox organi Cathedralis” (liet. - Katedros vargonų balsas) - vargonų muzikos koncertai Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonams šiemet sukanka 50 metų: panaudodama dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, juos pastatė ilgametėmis tradicijomis pasižyminti vokiečių firma “Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam”, taip pat kūrusi vargonus Magdeburgo katedroje Vokietijoje, Šv. Gvadelupės bazilikoje Mechike, prestižinėje Leipcigo “Gewandhaus” salėje ir kt.  Vargonų jubiliejaus proga Vilniaus arkikatedroje nuskambės 30 ciklo “Vox organi Cathedralis” koncertų - lygiai tiek, kiek metų praėjo nuo Arkikatedros atšventinimo, kai ligtolinė Paveikslų galerija vėl tapo svarbiausia Lietuvos bažnyčia. Ciklą šiais metais papildys vienuolika savaitgalio renginių: septyni užsienio bei Lietuvos vargonininkų rečitaliai ir keturi proginiai koncertai, kurių metu bus atlikti stambios formos kūriniai vargonams, solistams ir chorui: G.B.Pergolesi “Stabat Mater”, M.Duruflé “Requiem”, F.Couperino “Messe des Paroisses” ir M.Dupré “Le Tombeau de Titelouze”. Birželio mėn. Vilniaus arkikatedroje pirmą kartą bus surengtas “Kultūros nakties” festivalio renginys “Groja Katedros vargonininkai”. Darbo dienomis vyks tradiciniai mažieji rečitaliai: vienuolika - vasaros mėnesiais ir septyni - Advento-Kalėdų laikotarpiu. Sulauksime vargonininkų iš Vokietijos (Tobias Scheetz), Italijos (Manuel Tomadin), Lenkijos (Krzysztof Urbaniak), Kanados (Jonathan Embry), Latvijos (Vita Kalnciema) ir Austrijos (Robert Kovacs), vargonuos ir Nacionalinės vargonininkų asociacijos nariai: Tomas Bakučionis, Diana Encienė, Indrė Gerikaitė, Paulius Grigonis, Gražina Jonušienė, Jurgita Kazakevičiūtė, Vilimas Norkūnas, Gražina Petrauskaitė, Agnė Petruškevičiūtė, Vidas Pinkevičius, Vida Prekerytė, Mona Roždestvenskytė, Eglė Rudokaitė, Dovilė Savickaitė, Lukrecija Stonkutė, Audra Telksnytė, Balys Vaitkus ir Bernardas Vasiliauskas. Koncertinėse programose dalyvaus solistės Asta Krikščiūnaitė (sopranas) ir Evelina Greiciūnaitė (mecosopranas), Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos choras ir kamerinis choras “Aidija” (vad. Romualdas Gražinis), Gailestingumo šventovės ansamblis (vad. Gabija Adamonytė ir Povilas Vanžodis) ir “Schola Gregoriana Vilnensis” (vad. Dainius Juozėnas). Įėjimas nemokamas. Dėkojame už Jūsų aukas Vilniaus arkikatedrai ir jos vargonams! Koncertų koordinatorė - Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkė Agnė Petruškevičiūtė, tel. +370 624 22399.

VILNIAUS ARKIKATEDROS VARGONAI

Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje (pastatyti 1969) - vienas iš patraukliausių moderniosios

vargonų statybos pavyzdžių Lietuvoje.

Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. Istorinis vargonų

fasadas, puoštas paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia.

Projektuodama dabartinius vargonus, firma Alexander Schuke panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, taip pat

ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. Dėl to, nors XX a. ir vyravo

specifinės vargonų statybos tendencijos, Arkikatedros vargonai tapo šiek tiek minkštesnio skambesio, nei tipiniai neobarokiniai 7-ojo

dešimtmečio instrumentai.

2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.
VARGONŲ DISPOZICIJA VARGONŲ DISPOZICIJA
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto partneriai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkikatedra bazilika, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Vilniaus miesto savivaldybė

Kovo 24 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Dietrich Buxtehude (1637-1707) Toccata in d, BuxWV 155 Fuga in c, BuxWV 174 Praeludium, Fuge und Ciacona in C, BuxWV 137 “Nun komm der Heiden Heiland”, BuxWV 211 Johann Sebastian Bach (1685-1750) Fuga à la Gigue, BWV 577 “Vater unser im Himmelreich”, BWV 762 Praeludium und Fuge a-moll, BWV 551 Marco Enrico Bossi (1861-1925) Scherzo in sol minore, op. 49 Nr. 2 Giacomo Puccini (1858-1924) Intermezzo Ludwig Neuhoff (1859-1909) Phantasie-Sonate f-moll, op. 21 Vargonuoja Manuel Tomadin (Italija) Manuelis Tomadinas su pagyrimu baigė fortepijono, klavesino ir vargonų specialybes Udinės (Italija) universitete, vėliau apsigynė klavesino specialybės menų daktaro laipsnį. Jis taip pat tobulinosi eilėje meistriškumo kursų su žymiausiais Europos pedagogais, tarp kurių – Pieteris van Dijkas, Michaelis Radulescu, Olivier Latry, Hansas Fagiusas ir daugelis kitų. Vargonininkas nepaliaujamai domisi renesanso ir baroko muzikos atlikimo praktikomis, kruopščiai analizuoja tų laikmečių traktatus, groja originaliais instrumentais. 2001-2003 m. M.Tomadinas studijavo Bazelio “Schola Cantorum” (Šveicarija) pas prof. Jeaną Claude’ą Zehnderį ir Andrea Marconą. Vargonininkas yra daugelio tarptautinių vargonininkų konkursų nugalėtojas ir prizininkas, žymiausi kurių - Paulo-Hofhaimerio konkursas Insbruke (du kartus gavo II-ąsias premijas, 2006 ir 2010) ir Arpo-Schnitgerio konkursas Alkmaare (Grand Prix d’ECHO, 2011). Jis aktyviai koncertuoja Italijoje ir visoje Europoje. Yra įrašęs keletą kompaktinių plokštelių istoriniais Friuli regiono Italijoje, taip pat Nyderlandų ir Vokietijos vargonais. Įrašai yra ne kartą gavę Penkių žvaigždučių įvertinimus. Greta koncertinės veiklos jis dalyvauja ir regioniniame “Friuli in Music” projekte. M.Tomadinas dėsto vargonų ir klavesino specialybes Triesto G.Tartini konservatorijoje ir yra miesto Liuteronų bažnyčios vargonininkas. Be to, jis yra G.B.Candotti vardo vargonų festivalio Udinėje meno vadovas, organizuoja Friuli regiono istorinių vargonų konkursą ir festivalį “Bacho ruduo” Trieste.

Balandžio 7 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Giovanni Battista Pergolesi (1710-1736) “Stabat Mater”, P. 77: 1. Stabat Mater Dolorosa (Stovi Motina Skausminga) 2. Cujus animam gementem (Kalavijas perveria širdį) 3. O quam tristis et afflicta (O, kokia liūdna ir kenčianti) 4. Quae moerebat et dolebat (Kaip ji drebėjo ir dejavo) 5. Quis est homo qui ne fleret (Koks žmogus nesudrebėtų) 6. Vidit suum dulcem Natum (Matė mielą savo Sūnų) 7. Eja Mater fon amoris (O, Motina, meilės šaltini) 8. Fac, ut ardeat cor meum (Leisk, kad širdis manoji degtų) 9. Sancta Mater istud agas (Kristaus Motina šventoji) 10. Fac, ut portem Christi mortem (Leiski nešti Kristaus mirtį) 11. Inflammatus et accensus (Teismo dieną gink, Marija) 12. Quando corpus morietur (Kai kūnas mirs). Amen Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Evelina Greiciūnaitė (mecosopranas), Jurgita Kazakevičiūtė (vargonai), Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos choras (vadovas ir dirigentas Romualdas Gražinis) G.B.Pergolesi “Stabat Mater” yra vienas įstabiausių Baroko epochos bažnytinio koncerto žanro kūrinių. Jis buvo sukurtas XVIII a. pradžioje Neapolyje pagal Vėlyvaisiais Viduramžiais nežinomo pranciškonų vienuolio sukurtų sekvencijų tekstus. Nors įprastai kūrinys yra giedamas per Marijos Sopulingosios šventę rugsėjo 15 d., kone visame pasaulyje paplito paprotys jį atlikti Gavėnios laiku.
Pieta (1876, William Adolphe Bouguereau)

Gegužės 19 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Johann Sebastian Bach (1685-1750) Ricercar a 3 iš “Musikalisches Opfer”, BWV 1079 Felix Mendelssohn-Bartholdy (1809-1847) Sonate Nr. 3 A-dur, op. 65: 1. Con moto maestoso 2. Andante tranquillo Johann Sebastian Bach Passacaglia c-moll, BWV 582 Johannes Brahms (1833-1897) “Herzlich tut mich verlangen”, op. 122 Nr. 10 Johann Sebastian Bach “Wo Gott der Herr nicht bei uns hält”, BWV 1128 Felix Mendelssohn-Bartholdy Allegro, Choral und Fuge d-moll Vargonuoja Krzysztof Urbaniak (Lenkija) Krzysztofas Urbaniakas vargonų studijas baigė Varšuvoje ir Štutgarte, profesorių Józefo Serafino, Ludgerio Lohmanno, Leszeko Kędrackio ir Jörgo Halubeko klasėse. 2012 m. Krokuvos muzikos akademijoje jis apsigynė daktaro laipsnį. Sėkmingai dalyvavo tarptautiniuose vargonininkų konkursuose, kuriuose yra laimėjęs I-ąsias premijas (Willemo Hermanso konkurse Italijoje, 2009 m. ir Arpo-Schnitgerio konkurse Brėmene, Vokietijoje, 2010 m.) ir II-ąsias premijas (Petro Ebeno konkurse Čekijoje, 2004 m. ir Franzo Schmidto konkurse Austrijoje, 2006 m.). Nuo 2016 m. K.Urbaniakas vadovauja Lodzės muzikos akademijos Vargonų ir bažnytinės muzikos katedrai, ten pat dėsto vargonus. 2018 m. jis išrinktas Lodzės muzikos akademijos Rektoriaus atstovu tarptautiniams ryšiams. Dažnai yra kviečiamas vesti vargoninio meistriškumo kursus, ypač prie istorinių instrumentų, taip pat dalyvauja prestižinių vargonininkų konkursų žiuri darbe (tarp jų – Schnitgerio konkurse Alkmare, Olandijoje ir Silbermanno konkurse Freiberge, Vokietijoje). Vargonininkas aktyviai koncertuoja po pasaulį. Pastaraisiais metais išleido nemažai įrašų: “Gdansko barokas” (2014), “Retrospektyvos” (2015), o su vokiečių vargonininku Martinu Rostu publikavo pilną neseniai surastų kompozitoriaus Daniel Magnus Gronau vargoninių kūrinių rinkinį. 2013–2016 m. K.Urbaniakas buvo Arturo Rubinšteino filharmonijos Lodzėje meno rezidentas, nuo 2017 m. kuruoja abejus šios įstaigos koncertinius vargonus: vokiečių romantinį instrumentą ir pagal žymaus meistro G.Silbermanno pavyzdį sukurtą istorinę kopiją. 2013–2016 m. jis dirbo Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos akredituotu vargonų ekspertu. Šiuo metu K.Urbaniakas yra muzikos festivalių, rengiamų ką tik puikiai restauruotais Paslęko miesto vargonais (A.Hildebrandt, 1719) ir Olkuszo miesto vargonais (Hummel/Nitrowski, 1611-1633), meno vadovas.

PROGRAMA 2019

Vasaris / Kovas / Balandis / Gegužė / Birželis /

Liepa / Rugpjūtis / Rugsėjis /

Birželio 6 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Dietrich Buxtehude (1637-1707) Praeludium, Fuge und Ciacona in C, BuxWV 137 Luboš Sluka (* 1928) “Via del Silencio” Petr Eben (1929-2007) Hommage à Dietrich Buxtehude. Toccatenfuge Vargonuoja Indrė Gerikaitė Indrė Gerikaitė groti vargonais pradėjo būdama 15-os, besimokydama M.K.Čiurlionio menų mokykloje, vėliau vargonus studijavo Vilniaus konservatorijoje, prof. L.Digrio klasėje. Nuo 2000-ųjų studijavo vargonus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2007 metais įgydama magistro diplomą. I.Gerikaitė dalyvavo profesorių L.Lohmann, G.Bovet ir kt. meistriškumo kursuose. 2004 m. I.Gerikaitė tapo J.Naujalio jaunųjų vargonininkų konkurso III premijos laureate. 2008 m. II-jame Jono Žuko vargonininkų konkurse pelnė II-ąją premiją ir specialųjį Latvijos vargonininkų gildijos prizą. 2010-aisiais tapo III-ojo Jono Žuko vargonininkų konkurso II-os premijos laureate. Dešimt metų I.Gerikaitė dirbo Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios vargonininke ir choro vadove; nuo 2015-ųjų ji vargonuoja Pilaitės Šv. Juozapo parapijoje Vilniuje, vadovauja bažnyčios chorui. Solo, taip pat su įvairiais solistais ir chorais ji koncertavo Lietuvoje, Belgijoje, Ispanijoje, Vokietijoje. Nuo 2017 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.

Birželio 13 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Louis-Nicolas Clérambault (1676-1749) Iš “Suite de Deuxième Ton”: 1. Plein Jeu 2. Duo 4. Basse de cromorne 6. Récit de nazard 7. Caprice sur les grands jeux Johann Sebastian Bach (1685-1750) Praeludium und Fuge Es-dur, BWV 552 Vargonuoja Tomas Bakučionis Tomas Bakučionis mokėsi M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje ir J.Tallat- Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar – Vilniaus konservatorija), 1983–1990 m. studijavo fortepijoną (prof. K.Grybausko klasė) ir vargonus (prof. L.Digrio klasė ) Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 1986–1992 m. dirbo koncertmeisteriu Lietuvos muzikos akademijoje, 1990–1991 m. stažavo prof. J.Andrejevo kamerinio ansamblio klasėje, 1992–1994 m. vargonus ir klavesiną studijavo Štutgarto aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje pas prof. dr. Ludgerį Lohmanną ir prof. Joną Laukviką. Studijas baigė 1994 m., įgijo klavesino specialybės meno magistro diplomą. Aktyviai koncertavo Lietuvoje kaip solistas ir su ansambliu “Atrium”. T.Bakučionis dirba pedagoginį darbą Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje ir administracinį darbą Trakų meno mokykloje. Kaip muzikos kritikas ir kultūros apžvalgininkas rašo žurnaluose ir dienraščiuose “Muzikos barai”, “Lietuvos rytas”, “7 meno dienos”, “Veidas” ir kt. Dalyvauja visuomeninėje politinėje veikloje. 2007 m. įgijo teisės magistro laipsnį Mykolo Romerio universitete. Buvo Lietuvos jaunųjų muzikų asociacijos valdybos narys, Lietuvos vargonininkų bendrijos valdybos narys. Yra ilgametis Lietuvos muzikų sąjungos narys. Nuo 2017 m. - Nacionalinės vargonininkų asociacijos narys.

Birželio 14 d. 20 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Kultūros naktis. Groja Katedros vargonininkai XIV a. Anonimas “Estampie Retrove” iš “Robertsbridge Codex”, ~1360 Johann Sebastian Bach (1685-1750) Toccata und Fuge d-moll, BWV 565 Wolfgang Amadeus Mozart (1756-1791) Fantasia f-moll, KV 608 Vargonuoja Agnė Petruškevičiūtė Edward Elgar (1857-1934) “Vesper Voluntaries”, op. 14 Vargonuoja Gražina Jonušienė Maršas “Pomp and circumstance”, op. 39, No. 1 Vargonuoja Bernardas Vasiliauskas Juozas Naujalis (1869-1934) Preliudai: Es-dur | E-dur | d-moll | gis-moll | G-dur Vargonuoja Vida Prekerytė Charles Tournemire (1870-1939) Choral-Improvisation sur le “Victimae paschali laudes” Vargonuoja Agnė Petruškevičiūtė Programos intarpuose - grigališkasis choralas Gieda “Schola Gregoriana Vilnensis” (vad. Dainius Juozėnas) Gražina Jonušienė 1989 metais baigė Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą, chorinio dirigavimo specialybę (mokytojo Romualdo Gražinio klasė). 1989-2000 metais studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonų ir klavesino katedroje, prof. Virginijos Survilaitės klasėje; įgijo magistro laipsnį. 2010 m. stažavosi Austrijoje pas prof. Christian Iwan. Nuo 1995 metų ji yra Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkė. Su Arkikatedros chorais aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 2018-ųjų - Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė. Agnė Petruškevičiūtė vargonų bakalauro ir magistro laipsnius įgijo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2006 m. stažavosi Olandijoje, Groningeno (Šiaurės Nyderlandų) konservatorijoje, prof. T.Jellema (vargonų) ir prof. J.Hofmann (klavesino) klasėse. Tobulinosi žymiausių Europos profesorių meistriškumo kursuose. 2005 m. ji pelnė III-ąją premiją J.Naujalio jaunųjų vargonininkų konkurse (Vilnius), 2012 m. tapo IV-ojo Jono Žuko vargonininkų konkurso III premijos laureate. Nuo 2011 m. ji yra Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkė, o nuo 2015-ųjų - taip pat ir Aušros Vartų (Šv. Teresės) bažnyčios vargonininkė. Kaip solistė ir su įvairiais kolektyvais koncertavo Danijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Lietuvoje. Nuo 2017 m. A.Petruškevičiūtė yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos Valdybos narė. Vida Emilija Prekerytė 1962-1967 m. studijavo Lietuvos Valstybinėje Konservatorijoje (dabar LMTA): fortepijoną - pas prof. Stasį Vainiūną, vargonus - pas prof. Leopoldą Digrį. Aktyvios atlikėjiškos veiklos metais ji koncertavo daugelyje Europos ir Azijos šalių. Nuo 1976 m. iki pat šių dienų V.E.Prekerytė dirba pedagoginį darbą Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Čia ji dėsto fortepijono specialybę ir veda vargonų fakultatyvo užsiėmimus. Be to, yra Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkė. V.E.Prekerytės fortepijono klasės mokiniai yra pelnę 20 laureatų vardų tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose. Už pedagoginius pasiekimus V. E. Prekerytė ne kartą buvo apdovanota Prezidentų V. Adamkaus ir D. Grybauskaitės, Švietimo ministerijos Padėkos raštais. Nuo 2007 m. - Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė. Bernardas Vasiliauskas - ilgametis Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkas. Koncertinę karjerą pradėjo 1968 m., tapęs I-ojo M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso nugalėtoju. 25-erius metus atidavė vargonų statybai ir restauravimui, dirbo Vilniaus vargonų dirbtuvėje. B.Vasiliauskas yra pirmasis daugelio lietuvių kompozitorių kūrinių atlikėjas, įrašė 15 plokštelių ir 12 CD. Jis koncertavo daugelyje Europos šalių, JAV ir Kanadoje, bendradarbiavo su žymiausiais Lietuvos ir užsienio solistais ir kolektyvais. 2013-aisias B.Vasiliauskas buvo įvertintas LR Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ bei Vilniaus miesto  savivaldybės Šv. Kristoforo statulėle. Nuo 2007 m. - Nacionalinės vargonininkų asociacijos narys. “Schola Gregoriana Vilnensis” susikūrė 1989 m., siekiant Lietuvoje atgaivinti pamirštą liturginį grigališkąjį choralą. Kolektyvo giedojimo stiliui didžiulės įtakos padarė pažintis su Solesmes benediktinų vienuolynu Prancūzijoje, kuris laikomas vienu garsiausių grigališkojo choralo centrų pasaulyje. “Schola Gregoriana Vilnensis” rūpinasi grigališkojo choralo sklaida Lietuvoje, yra sukaupusi turtingą knygų ir muzikos įrašų kolekciją, reguliariai organizuoja grigališkojo choralo kursus. “Schola Gregoriana Vilnensis” per 30 savo veiklos metų padarė įrašų Lietuvos radijuje ir televizijoje, išleido kompaktinių plokštelių, parengė grigališkojo choralo giesmynų. Choras dalyvavo daugelyje garsių Lietuvos ir užsienio senosios muzikos festivalių. Kiekvieną sekmadienį ir per šventes “Schola Gregoriana Vilnensis” gieda Mišiose Vilniaus arkikatedroje.

Birželio 16 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje: Gedulo ir vilties dienai

Maurice Duruflé (1902-1986) “Requiem”, op. 9: 1. Introit (Requiem aeternam) 2. Kyrie eleison 3. Offertoire (Domine Jesu Christe) 4. Sanctus. Benedictus 5. Pie Jesu 6. Agnus Dei 7. Communion (Lux aeterna) 8. Libera me 9. In Paradisum Kamerinis choras “Aidija” (vadovas ir dirigentas Romualdas Gražinis), Dovilė Savickaitė (vargonai) 1941-ųjų birželio 14 d. prasidėjo masinės Lietuvos gyventojų tremtys. Minint šių įvykių sukaktį Vilniaus arkikatedroje bus atliktas žymiausias prancūzų kompozitoriaus Maurice’o Duruflé veikalas - “Requiem”. M.Duruflé (1902–1986) Paryžiaus konservatorijoje baigė vargonų ir kompozicijos klases, garsėjo kaip vargonų virtuozas. Didžiausią pripažinimą ir pasaulinę šlovę jam, kaip kompozitoriui, pelnė gedulingų mišių grigališkojo choralo temomis pagrįstas “Requiem”. Simboliška: koncerto dieną, birželio 16-ąją, sukanka 33 metai nuo M.Duruflé mirties.

Birželio 20 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Johann Sebastian Bach (1685-1750) Praeludium und Fuge g-moll, BWV 535 Jan Welmers (* 1937) “Litanie” Vargonuoja Jurgita Kazakevičiūtė Jurgita Kazakevičiūtė 2000 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė vargonų bakalauro studijas, 2002 m. įgijo vargonų magistro laipsnį (prof. V.Survilaitės klasė). 2001-2003 m. studijavo Zalcburgo (Austrija) universitete “Mozarteum” pas prof. H.Metzgerį. 2005 m. baigė LMTA vargonų aspirantūrą, įgijo menų licenciato laipsnį. Tobulinosi meistriškumo kursuose Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lietuvoje. J.Kazakevičiūtė dalyvavo vargonininkų konkursuose Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Lietuvoje. 2004 m. tapo J.Naujalio jaunųjų vargonininkų konkurso Vilniuje I-os premijos laureate, 2007 m. Vilniuje laimėjo I-ąją premiją tarptautiniame M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurse. Kaip solistė ir su įvairiais ansambliais vargonuoja Lietuvos, Austrijos, Italijos, Vokietijos, Šveicarijos, Ispanijos, Prancūzijos bažnyčiose, dalyvauja festivaliuose. Ji dirbo vargonininke Zalcburgo Šv. Vitalio bažnyčioje, Vilniaus Palaimintojo J.Matulaičio bažnyčioje, Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje. Nuo 2008 m. - Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokytoja: dėsto vargonus ir bendrąjį fortepijoną. Nuo 2017-ųjų yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos Valdybos narė.

Birželio 27 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Michelangelo Rossi (1601-1656) Settima Toccata iš “Toccate e correnti”, 1657 Girolamo Frescobaldi (1583-1643) Toccata terza per l'organo da sonarsi alla levatione, F3.03 iš “Toccate e partite d’intavolatura”, Libro 2, 1637 Tarquinio Merula (1595-1665) Sonata Cromatica per Organo G-dur Jan Pieterszoon Sweelinck (1562-1621) Fantasia Cromatica, SwWV 258 Vargonuoja Vilimas Norkūnas Vilimas Norkūnas Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje mokėsi smuiko, vėliau - dirigavimo ir vargonų specialybių. 1999-2002 m. jis studijavo chorvedybą bei vargonus LMTA (vargonus - prof. L.Digrio kl.), o 2002-2007 m. - vargonų ir sakralinės muzikos specialybes Zalcburgo (Austrija) universitete “Mozarteum” (prof. H.Metzger kl). 2011 m. V.Norkūnas Graco menų universitete įgijo sakralinės muzikos magistro laipsnį (prof. U.Walther vargonų klasėje), o 2012 m. - chorinio dirigavimo magistro laipsnį (prof. J.Prinz klasėje). 2014 m. baigė klavesino specialybę prof. M.Hell klasėje. V.Norkūnas dalyvavo žymių vargonų profesorių meistriškumo kursuose. 2006 m. I-ajame Jono Žuko jaunųjų vargonininkų konkurse V.Norkūnas laimėjo I-ąją premiją. Jis intensyviai koncertuoja su įvairiais kolektyvais Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 2015-ųjų yra Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios vargonininkas, nuo 2016 m. - festivalio “Baroko pavasaris” Biržuose meno vadovas. 2015-2017 m. dirbo LDK Valdovų rūmų edukatoriumi. Nuo 2017-ųjų - Nacionalinės vargonininkų asociacijos narys.
Joseph Gabriel Rheinberger (1839-1901) Sonata Nr. 4 a-moll, op. 98: 1. Tempo moderato 2. Intermezzo. Andantino 3. Fuga cromatica. Tempo moderato Passacaglia iš Sonatos Nr. 8 e-moll, op. 132 Vargonuoja Diana Encienė Diana Encienė baigė fortepijono ir vargonų specialybes (pastarąją prof. Leopoldo Digrio klasėje) Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tobulinosi daugelio garsiausių Europos vargonininkų meistriškumo seminaruose. Vargonininkė nuolat koncertuoja Lietuvoje bei kitose Europos šalyse (Lenkijoje, Rumunijoje, Anglijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Estijoje). Rengia solinius vargonų muzikos rečitalius bei įvairius kūrybinius projektus su garsiais Lietuvos atlikėjais - jos koncertiniais partneriais yra buvę Artūras Anusauskas, Aušra Cicėnaitė, Asta Krikščiūnaitė, Judita Leitaitė, Zbignevas Levickis, Regina Maciūtė, Liudas Mikalauskas, Jurga Šeduikytė, Regina Šilinskaitė, Irena Zelenkauskaitė ir daug kitų žinomų muzikų. Atlikėja taip pat yra dariusi įrašų Lietuvos Radijui. Jos repertuaras aprėpia įvairių epochų muziką. Šiuo metu D.Encienė dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 2017 m. ji yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.

Liepos 11 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Jan Pieterszoon Sweelinck (1562-1621) “Mein junges Leben hat ein End”, SwWV 324 Philipp Wolfrum (1854-1919) Sonata Nr. 1 b-moll choralo “Wenn mein Stündlein vorhanden ist” (“Kai išmuš mano valanda”) tema, op. 1: 1. Ziemlich bewegt 2. Sehr getragen 3. Choraltempo, doch nicht schleppend. Fuge - im Zeitmaß des Chorals Vargonuoja Balys Vaitkus Balys Vaitkus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė fortepijono (prof. M.Azizbekovos klasė) ir vargonų (prof. L.Digrio klasė) specialybes (1985), 1994 m. – vargonų aspirantūrą Liubeko aukštojoje muzikos mokykloje (prof. M.Haselböcko klasė). Stažavosi Prahos menų akademijoje, “Académie de Sablé”, Hagos Karališkojoje konservatorijoje, Leipcigo universiteto Muzikologijos institute. 2015 m. LMTA apgynė meno daktaro laipsnį (doktorantūros studijų vadovės – prof. G.Lukšaitė-Mrázková ir prof. hab. dr. G.Daunoravičienė). B.Vaitkus – tarptautinių pianistų ir vargonininkų konkursų Latvijoje (1984), Čekijoje (1989), Vokietijoje (1993) ir Lietuvoje (Tarptautinis M.K.Čiurlionio vargonininkų konkursas Vilniuje, 1995) laureatas bei prizininkas. Nuo 1989 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Vedė meistriškumo kursus Krokuvos, Prahos, Rygos, Veimaro, Liubilianos, Varšuvos aukštosiose muzikos mokyklose. Koncertuoja kaip solistas – vargonininkas ir klavesinininkas, taip pat su Lietuvos ir užsienio kameriniais bei simfoniniais orkestrais, chorais. Dalyvavo įrašant kelias kompaktines plokšteles, tarp kurių – CD “Žymieji Baltijos šalių vargonai” (1995) ir “Lietuvos istoriniai vargonai” (2008, 2015, 2017). Nuo 2017 m. jis yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos pirmininkas.

Liepos 18 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Dietrich Buxtehude (1637-1707) Praeludium in g, BuxWV 149 Juozas Naujalis (1869-1934) Preliudas Nr. 6 E-dur Charles Tournemire (1870-1939) Andantino (Cantilene), op. 2 Peeter Süda (1883-1920) Preludium g-moll Vargonuoja Gražina Petrauskaitė Gražina Petrauskaitė baigė Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos chorinio dirigavimo specialybę, 1993 m. įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kur baigė bakalauro ir magistro studijas Vargonų ir klavesino katedroje (dėst. J.Barkauskaitė). Grojo tarptautiniuose meistriškumo kursuose, kuriems vadovavo žymūs vargonininkai A.Rössler, J.Laukvik, L.Lohmann, M.Philips ir kt., dalyvavo tarptautiniame M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurse (1999). G.Petrauskaitė koncertuoja solo ir su įvairiais atlikėjais bei kameriniais ansambliais Lietuvoje ir užsienyje. Ji vargonavo daugelyje Lietuvos miestų, taip pat Švedijoje, Slovakijoje, Vokietijoje. Ne kartą koncertavo tarptautiniame festivalyje „Druskininkų vasara su Čiurlioniu“, R.Lymano festivalyje Rokiškyje, Aukštaitijos vargonų muzikos festivalyje, M.Mažvydo festivalyje Tauragėje, Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje, Vilniaus Arkikatedroje. Tarp nuolatinių jos kūrybinių partnerių - dainininkės Jūratė Vizbaraitė, Vega Maščinskaitė, Jonė Babelytė ir kt. Gražina Petrauskaitė dirba pedagoginį darbą Vievio meno mokykloje, yra Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios vargonininkė. Nuo 2017 m. G.Petrauskaitė yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.

Liepos 25 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Liepos 28 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Johann Sebastian Bach (1685-1750) Praeludium und Fuge D-dur, BWV 532 Iš “18 Leipziger Choräle”: “Dies sind die heil'gen zehn Gebot”, BWV 678 “Jesus Christus, unser Heiland”, BWV 688 Felix Mendelssohn-Bartholdy (1809-1847) Sonate Nr. 3 A-dur, op. 65: 1. Con moto maestoso 2. Andante tranquillo Joseph Gabriel Rheinberger (1839-1901) Sonate Nr. 12 Des-dur, op. 154: 1. Phantasie. Maestoso lento - Allegro agitato 2. Pastorale. Andante 3. Introduction und Fuge. Lento - Con moto - Lento Wolfgang Amadeus Mozart (1756-1791) Adagio und Fuge c-moll, KV 546 Vargonuoja Mona Roždestvenskytė Mona Roždestvenskytė gimė Maskvoje. 2000-2012 m. mokėsi M.Balakirevo menų mokykloje, nuo 2012-ųjų studijuoja Detmoldo (Vokietija) aukštojoje muzikos mokykloje, prof. dr. Martino Sanderio vargonų klasėje.Tobulinosi profesorių Olivier Latry, Wolfgang Zerer, Arvid Gast, Michael Radulescu, Hans-Ola Ericsson, Bine Bryndorf and Ben van Oosten ir kt. meistriškumo kursuose. M.Roždestvenskytė sėkmingai dalyvavo eilėje nacionalinių ir tarptautinių vargonininkų konkursų. 2007 m. tapo Rusijos jaunųjų vargonininkų konkurso diplomante, 2009 m. tame pačiame konkurse laimėjo III premiją. 2010 m. III-ajame J.Žuko konkurse Marijampolėje buvo apdovanota specialiuoju žiuri prizu už geriausiai atliktą prancūzišką kūrinį. 2012 m. tarptautiniame J.Naujalio vargonininkų konkurse Vilniuje jai skirta II premija ir prizas už geriausią J.Naujalio “Maldos” atlikimą; tais pačiais metais vykusiame IV-ajame J.Žuko vargonininkų konkurse Vilniuje ji laimėjo I premiją ir specialųjį prizą už geriausią senosios muzikos interpretaciją. 2013 m. tarptautiniame “Jaunojo vargonininko” konkurse Maskvoje ji pelnė II premiją, o 2014-aisiais tarptautiniame P.Ebeno konkurse Opavoje (Čekija) buvo įvertinta III premija. 2015 m. M.Roždestvenskytė tapo VII-ojo tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso nugalėtoja. 2016 m. ji pelnė III-ąją premiją ir Publikos prizą tarptautiniame J.S.Bacho konkurse Wiesbadene (Vokietija) bei I premiją tarptautiniame Šiaurės Airijos vargonininkų konkurse. 2018 m. pelnė III premiją tarptautiniame Saint-Maurice vargonininkų konkurse Šveicarijoje, o 2019-aisiais tapo tarptautinio Korschenbroicho (Vokietija) vargonininkų konkurso nugalėtoja. Nuo 2017 m. M.Roždestvenskytė dirba Bad Driburgo (Vokietija) katalikų bažnyčios vargonininke. Koncertuoja Vokietijoje, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, JAV ir kt. Nuo 2018 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.
renginio trukmė - 1 val. renginio trukmė - 1 val. renginio trukmė - 45 min. renginio trukmė - 1 val. renginio trukmė - 25 min. renginio trukmė - 25 min. renginio trukmė - 2 val. renginio trukmė - 45 min. renginio trukmė - 25 min. renginio trukmė - 25 min. renginio trukmė - 25 min. renginio trukmė - 25 min. renginio trukmė - 25 min. renginio trukmė - 1 val.
Johann Sebastian Bach (1685-1750) Toccata und Fuge E-dur, BWV 566 Juozas Naujalis (1869-1934) “Malda” Max Reger (1873-1916) Toccata, op. 59, Nr. 5 Vargonuoja Eglė Rudokaitė Eglė Rudokaitė 2017 metais baigė Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą, fortepijono specialybę (mok. Sonatos Mikulės klasė). Nuo 2013-ųjų ji lankė vargonų fakultatyvo pamokas pas mokytoją dr. Vidą Pinkevičių, o nuo 2017 studijuoja LMTA lekt. dr. Balio Vaitkaus vargonų klasėje. Kaip pianistė tobulinosi Andriaus Žlabio, Petro Geniušo, Mūzos Rubackytės ir kituose meistriškumo kursuose. Be to, dalyvavo įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose pianistų konkursuose: 2016 m. J.S.Bacho jaunųjų pianistų konkurse Vilniuje pelnė I premiją ir laureatės diplomą. E.Rudokaitė sudalyvavo ir keliuose vargonininkų konkursuose: 2016 m. “Jaunojo vargonininko” konkurse Kaune pelnė laureatės vardą; tais pačiais metais vykusiame Jono Žuko jaunųjų vargonininkų konkurse tapo antrosios premijos laureate. Jaunoji vargonininkė koncertavo Panevėžio Šv. Petro ir Povilo, Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero, Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios, Vilniaus Šv. Kryžiaus (Bonifratrų) ir Šv. Jonų bažnyčiose, Pilaitės Šv. Juozapo koplyčioje, Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, Bažnytinio paveldo muziejuje. 2014 m. ji pradėjo vargonuoti bažnyčiose, o šiuo metu yra nuolatinė Šv. Kryžiaus (Bonifratrų) bažnyčios vargonininkė. 2017 m. įstojo į Nacionalinę vargonininkų asociaciją. Dalyvavo prof. Pieterio van Dijko, Mario Perestegi, Hannfriedo Lucke’s, Johanneso Ebenbauerio, Manuelio Tomadino ir kt. meistriškumo kursuose.
renginio trukmė - 25 min.

Rugpjūčio 1 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vidas Pinkevičius (* 1976) Improvizacija pagal biblinę istoriją apie Viešpaties Atsimainymą Vargonuoja Vidas Pinkevičius Vidas Pinkevičius baigė bakalauro ir magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, studijavo vargonų, improvizacijos ir klavesino klasėse pas prof. P.Ruiter-Feenstra Rytų Mičigano universitete (JAV), kur įgijo humanitarinių mokslų magistro diplomą. 2006 m. baigė Nebraskos- Linkolno universitetą (JAV), kur studijavo prof. Q.Faulknerio ir G.Ritchie klasėse, apsigynė disertaciją apie improvizaciją J.S.Bacho stiliumi ir įgijo muzikos menų daktaro laipsnį. Menininkas laimėjo keletą prestižinių stipendijų ir konkursų, tarp jų – geriausio atlikėjo konkursą Rytų Mičigano universitete (2002). Jis koncertavo įvairiose Europos šalyse ir JAV, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose, prestižiniuose meistriškumo kursuose Švedijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, JAV ir kitose šalyse. Kaip solistas grojo su svarbiausiais Lietuvos orkestrais. Kartu su žmona Aušra Motūzaite-Pinkevičiene jis dažnai atlieka vargonų duetus. 2008 m. su fleitininku Giedriumi Gelgotu įrašė pirmąją Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios vargonų ir fleitos muzikos kompaktinę plokštelę. V.Pinkevičius - vienas iš 2007 m. įkurtos Nacionalinės vargonininkų asociacijos iniciatorių, iki 2017-ųjų buvo Asociacijos vadovu. Šiuo metu V.Pinkevičius yra Vilniaus universiteto vargonininkas, su A.Motūzaite-Pinkevičiene vadovauja VU vargonų studijai “Unda Maris”. Jis yra aktyvus vargonų meno populiarintojas ir garsina šį instrumentą rengdamas įvairias paskaitas, seminarus, demonstracijas ir koncertus.
renginio trukmė - 25 min.

Rugpjūčio 8 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Johann Sebastian Bach (1685-1750) Praeludium und Fuge C-dur, BWV 545 Léon Boëllmann (1862-1897) “Suite Gothique”, op. 25: 1. Introduction-Choral 2. Menuet gothique 3. Prière à Notre-Dame 4. Toccata Improvizacija J.Naujalio kūrinių temomis Vargonuoja Paulius Grigonis Paulius Grigonis muzikinį kelią pradėjo Kauno berniukų ir jaunuolių chorinio dainavimo mokykloje “Varpelis”. 2004 m. Vilniaus universitete įgijo teisės magistro laipsnį. 2006-aisiais pradėjo privačias vargonų pamokas pas dr. Vidą Pinkevičių, o 2007 m. tapo Vilniaus Šv. Kryžiaus (bonifratrų) bažnyčios vargonininku. Tais pačiais metais drauge su dr. V.Pinkevičiumi ir dr. A.Motūzaite-Pinkevičiene įsteigė Nacionalinę vargonininkų asociaciją ir tapo jos viceprezidentu. Eilę metų Lietuvos bažnyčiose vykdė edukacines vargonų demonstracijas “Pažinkite instrumentų karalių”. 2008 m. II-ajame Jono Žuko vargonininkų konkurse P.Grigonis pelnė III premiją. Jis dalyvavo prof. L.Ghielmi (2013 m., Vilnius), prof. S.-V.Cauchefer-Choplin (2014 m., Paryžius), prof. M.Sirmais (2015 m., Kaunas), J.C.Asensio (2016 m., Marijampolė) ir kt. meistriškumo kursuose vargonininkams ir bažnyčių muzikams. Nuo 2014 m. P.Grigonis vargonuoja Vilniaus Šv. Juozapo parapijoje, vadovauja dviems parapijos vokaliniams ansambliams. Nuo 2017 m. jis yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos Valdybos narys bei iždininkas ir Amerikos vargonininkų gildijos (American Guild of Organists / AGO) narys.
renginio trukmė - 25 min.

Rugpjūčio 22 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Hugo Distler (1908-1942) Orgelpartita “Wachet auf, ruft uns die Stimme”, op. 8 No. 2 Charles-Marie Widor (1844-1937) Choralas iš Symphony VII, op. 42 No. 3 Jonathan Embry (* 1991) Rhapsody No. 1 Johann Sebastian Bach (1685-1750) “Allein Gott in der Höh sei Ehr”, BWV 662 Joseph Gabriel Rheinberger (1839-1901) Iš Sonatos Nr. 4 a-moll, op. 98: 1. Tempo moderato 2. Intermezzo. Andantino Matthias Weckmann (1621-1674) Iš “Es ist das Heil uns kommen her”: Sextus Versus Septimus et Ultimus Versus Vargonuoja Jonathan Embry (Kanada) Kanadiečių vargonininkas Jonathan Embry šiais metais baigė doktorantūros studijas McGillo universitete Monrealyje: jo studijų vadovais buvo prof. Hans-Ola Ericsson ir Christian Lane. McGillo universitete vargonininkas ne kartą yra laimėjęs prestižinius studijų prizus už ypatingus pasiekimus. Šiuo metu jis yra Sirakūzų miesto (Niujorko valstija, JAV) Švč. Rožinio bažnyčios vargonininkas ir muzikos vadovas. Nuolatinis J.Embry pasišventimas yra skirtas sakraliajai muzikai: jo meninių ir mokslinių tyrinėjimų objektas koncentruojasi į jungtis tarp sakraliosios Hugo Distlerio (1908-1942) chorinės ir vargoninės kūrybos. Vargonininkas, gavęs stipendiją, lankėsi Lübecko mieste Vokietijoje, kur saugomas visas H.Distlerio archyvas, grojo Šv. Jokūbo bažnyčios vargonais, savo laiku buvusiais kompozitoriaus H.Distlerio darbo vieta. J.Embry koncertuoja JAV ir Kanadoje ir gastroliuoja Europoje. 2017 m. liepos ir lapkričio mėnesiais jis grojo 10-ies koncertų ture Rusijoje: Saratovo konservatorijoje jo sugrotas populiariosios vargonų muzikos koncertas neįgaliems ir našlaičiais likusiems vaikams sulaukė oficialaus srities vyriausybės įvertinimo - Garbės diplomo. J.Embry taip pat jau žinomas kaip vargonų muzikos autorius, jo kūriniai buvo įvertinti sakralios muzikos festivaliuose (”In Paradisum”, op. 5), gavo prizus Amerikos kamerinės muzikos konkursuose (”Passacaglia”, op. 4).
renginio trukmė - 1 val.

Rugpjūčio 25 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911) Fuga cis-moll, VL 86 Carson Cooman (* 1982) “San Andreas Suite”, op. 1204: 1. Carillon (in festo S. Andreae apostoli) 2. Versets on a Melody from Périgord 3. Pastorale mit einem Orgelpunkt 4. Toccata périgourdine Vargonuoja Lukrecija Stonkutė Lukrecija Stonkutė - 2017 metų Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Muzikos teorijos ir istorijos skyriaus absolventė (specialybės mokytoja - Vytautė Markeliūnienė, fortepijono - prof. Veronika Vitaitė, vargonų - Jurgita Kazakevičiūtė, kompozicijos - Gintaras Samsonas). Šiuo metu ji studijuoja Muzikos teoriją ir kritiką Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vargonuoti mokosi pas prof. Virginiją Survilaitę. L.Stonkutė - respublikinių B.Dvariono ir P.Ebeno jaunųjų pianistų konkursų Vilniuje laureatė, tarptautinio J.Norvilio jaunųjų pianistų konkurso Latvijoje nugalėtoja. 2016 m. ji dalyvavo “Jaunojo vargonininko konkurse” Kaune ( I-oji vieta) ir Jono Žuko jaunųjų vargonininkų konkurse Vilniuje (III-oji vieta). Kaip kompozitorė triskart dalyvavo konkurse “Mano nata”: už kompozicijas “Nakties šešėliai” ir “Sarasvatė” apdovanota diplomais, o už kūrinį “Tora Bora” - III-ąja vieta. 2016 m. ji dalyvavo LNOBT jaunųjų kritikų konkurse “Šiuolaikinis operos teatras: tradicijų sandūroje” – jame laimėta paskatinamoji premija. Vargonininkė yra griežusi Židikų, Tirkšlių, Akmenės, Mažeikių, Panevėžio, Kauno, Vilniaus, Krokuvos bažnyčiose. Solo koncertai groti Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje, Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bei Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčiose. Nuo 2017 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.
renginio trukmė - 25 min.

Rugpjūčio 29 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

François Couperin (1668-1733) “Messe solemnelle à l’usage des paroisses” (”Parapijų mišios”): I. Kyrie Plein chant du premier Kyrie, en Taille 2e Couplet - Fugue sur les jeux d’anches 3e Couplet - Récit de Chromhorne 4e Couplet - Dialogue sur la Trompette et le Chromhorne Dernier Kyrie - Plein Chant II. Gloria Premier Couplet “Et in terra pax” - Plein Jeu 2e Couplet “Benedicimus te” - Petite fugue sur le Chromhorne 3e Couplet “Glorificamus te” - Duo sur les Tierces 4e Couplet “Domine Deus, Rex cœlestis” - Dialogue sur les jeux de Trompettes, Clairon et Tierces du G. C. et le Bourdon avec le Larigot du Positif 5e Couplet “Domine Deus, Agnus Dei” - Trio à 2 dessus de Chromhorne et la basse de Tierce 6e Couplet “Qui tollis peccata mundi” - Tierce en taille 7e Couplet “Quoniam tu solus” - Dialogue sur la Voix humaine 8e Couplet “Tu solus altissimus” - Dialogue en Trio, du Cornet et de la Tierce Dernier Couplet “Amen” - Dialogue sur les Grands Jeux III. Offertoire sur les Grands Jeux IV. Sanctus Plein Chant du premier Sanctus en Canon - Plein Jeu 2e Couplet - Récit de Cornet Benedictus - Chromhorne en taille V. Agnus Dei Plein Chant de l'Agnus Dei, en Basse et en Taille - Plein Jeu 2e Couplet - Dialogue sur les Grands Jeux Deo Gratias - Petit Plein Jeu Balys Vaitkus (vargonai), Gailestingumo šventovės ansamblis (vadovai Gabija Adamonytė ir Povilas Vanžodis) François Couperinas (1668-1733) buvo vienas iš įtakingiausių prancūzų baroko kompozitorių ir vargonininkų. Couperino laikų Prancūzijoje (XV-XVI a.) itin išryškėjo vargonų įtaka liturgijoje, o vargonininko vaidmuo joje tapo daug ryškesnis nei iki tol. Šis virsmas aprašytas ir bažnytinėse knygose – ceremonialuose (pvz., Caeremoniale Episcoporum, Roma, 1600 m.), kurie kaip bažnytiniai dokumentai nustatė vargonininko pareigas apeigose ir nurodė, kuriose liturgijos dalyse tikimasi vargonų skambėjimo. Grojimas pakaitomis su giedojimu (Alternatim) buvo naudojamas pagrindinėse Mišių dalyse Kyrie, Gloria, Sanctus ir Agnus Dei, o taip pat – himnuose ir įvairių dieninių pamaldų metu. Be to, vargonininkas privalėjo grodamas naudoti - cituoti - pirmojo ir paskutiniojo Kyrie grigalines melodijas, posmą In Gloria Dei Patris, pirmąjį Sanctus ir Agnus Dei. Dvejos F.Couperino vargoninės mišios buvo išleistos 1690-ųjų rudenį, kuomet kompozitoriui tebuvo 22 metai. “Messe solemnelle à l’usage des paroisses” (”Parapijų mišios”) pirmą kartą atliktos 1690 m. rugsėjo mėn. Paryžiaus Saint-Gervais bažnyčioje, kur pats F.Couperinas dirbo vargonininku (Couperinų dinastijos atstovai Saint-Gervais bažnyčioje vargonavo net 170 metų - nuo 1656-ųjų iki 1826-ųjų). “Parapijų mišios” yra skirtos iškilmingoms šventėms, jos pagrįstos giedojimu Cunctipotens genitor Deo iš XII a. Codex Calixtinus, Benedictus dalį panaudojant iš 1662 m. išleisto Paryžiaus ceremonialo.
renginio trukmė - 1 val.

Rugsėjo 22 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

© Nacionalinė vargonininkų asociacija

Tel: 8 611 60151, 8 687 42274 | El. paštas: vargonininkai@gmail.com
Nacionalinė vargonininkų asociacija

PROGRAMA 2019

Vasaris / Kovas / Balandis / Gegužė /

Birželis / Liepa / Rugpjūtis /

Rugsėjis /

VILNIAUS ARKIKATEDROS VARGONAI

Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje (pastatyti 1969) - vienas iš patraukliausių moderniosios vargonų statybos pavyzdžių Lietuvoje. Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. Istorinis vargonų fasadas, puoštas paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia. Projektuodama dabartinius vargonus, firma Alexander Schuke panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, taip pat ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. Dėl to, nors XX a. ir vyravo specifinės vargonų statybos tendencijos, Arkikatedros vargonai tapo šiek tiek minkštesnio skambesio, nei tipiniai neobarokiniai 7-ojo dešimtmečio instrumentai. 2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.
VARGONŲ DISPOZICIJA VARGONŲ DISPOZICIJA

VOX ORGANI CATHEDRALIS 2019

“Vox organi Cathedralis” (liet. - Katedros vargonų balsas) - vargonų muzikos koncertai Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonams šiemet sukanka 50 metų: panaudodama dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, juos pastatė ilgametėmis tradicijomis pasižyminti vokiečių firma “Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam”, taip pat kūrusi vargonus Magdeburgo katedroje Vokietijoje, Šv. Gvadelupės bazilikoje Mechike, prestižinėje Leipcigo “Gewandhaus” salėje ir kt.  Vargonų jubiliejaus proga Vilniaus arkikatedroje nuskambės 30 ciklo “Vox organi Cathedralis” koncertų - lygiai tiek, kiek metų praėjo nuo Arkikatedros atšventinimo, kai ligtolinė Paveikslų galerija vėl tapo svarbiausia Lietuvos bažnyčia. Ciklą šiais metais papildys vienuolika savaitgalio renginių: septyni užsienio bei Lietuvos vargonininkų rečitaliai ir keturi proginiai koncertai, kurių metu bus atlikti stambios formos kūriniai vargonams, solistams ir chorui: G.B.Pergolesi “Stabat Mater”, M.Duruflé “Requiem”, F.Couperino “Messe des Paroisses” ir M.Dupré “Le Tombeau de Titelouze”. Birželio mėn. Vilniaus arkikatedroje pirmą kartą bus surengtas “Kultūros nakties” festivalio renginys “Groja Katedros vargonininkai”. Darbo dienomis vyks tradiciniai mažieji rečitaliai: vienuolika - vasaros mėnesiais ir septyni - Advento-Kalėdų laikotarpiu. Sulauksime vargonininkų iš Vokietijos (Tobias Scheetz), Italijos (Manuel Tomadin), Lenkijos (Krzysztof Urbaniak), Kanados (Jonathan Embry), Latvijos (Vita Kalnciema) ir Austrijos (Robert Kovacs), vargonuos ir Nacionalinės vargonininkų asociacijos nariai: Tomas Bakučionis, Diana Encienė, Indrė Gerikaitė, Paulius Grigonis, Gražina Jonušienė, Jurgita Kazakevičiūtė, Vilimas Norkūnas, Gražina Petrauskaitė, Agnė Petruškevičiūtė, Vidas Pinkevičius, Vida Prekerytė, Mona Roždestvenskytė, Eglė Rudokaitė, Dovilė Savickaitė, Lukrecija Stonkutė, Audra Telksnytė, Balys Vaitkus ir Bernardas Vasiliauskas. Koncertinėse programose dalyvaus solistės Asta Krikščiūnaitė (sopranas) ir Evelina Greiciūnaitė (mecosopranas), Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos choras ir kamerinis choras “Aidija” (vad. Romualdas Gražinis), Gailestingumo šventovės ansamblis (vad. Gabija Adamonytė ir Povilas Vanžodis) ir “Schola Gregoriana Vilnensis” (vad. Dainius Juozėnas). Įėjimas nemokamas. Dėkojame už Jūsų aukas Vilniaus arkikatedrai ir jos vargonams! Koncertų koordinatorė - Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkė Agnė Petruškevičiūtė, tel. +370 624 22399.    

Vasario 24 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Tobias Scheetz (Vokietija)
APIE ATLIKĖJĄ APIE ATLIKĖJĄ
Johann Sebastian Bach (1685-1750) Allabreve D-dur, BWV 589 Franz Tunder (1614-1667) “Komm, Heiliger Geist, Herre Gott” Carl Philipp Emanuel Bach (1714-1788) Sonate Nr. 6 g-moll, Wq. 70: Allegro moderato - Adagio - Allegro Johann Sebastian Bach Toccata und Fuge d-moll, BWV 565 Bruce Steane (1866-1938) “Angelus” Battison Haynes (1859-1900) “Meditation” Felix Mendelssohn-Bartholdy (1809-1847) Sonate Nr. 4 B-dur, op. 65: Allegro con brio - Andante religioso - Allegretto - Allegro maestoso
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto partneriai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkikatedra bazilika, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Vilniaus miesto savivaldybė

Kovo 24 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Manuel Tomadin (Italija)
APIE ATLIKĖJĄ APIE ATLIKĖJĄ
Dietrich Buxtehude (1637-1707) Toccata in d, BuxWV 155 Fuga in c, BuxWV 174 Praeludium, Fuge und Ciacona in C, BuxWV 137 “Nun komm der Heiden Heiland”, BuxWV 211 Johann Sebastian Bach (1685-1750) Fuga à la Gigue, BWV 577 “Vater unser im Himmelreich”, BWV 762 Praeludium und Fuge a-moll, BWV 551 Marco Enrico Bossi (1861-1925) Scherzo in sol minore, op. 49 Nr. 2 Giacomo Puccini (1858-1924) Intermezzo Ludwig Neuhoff (1859-1909) Phantasie-Sonate f-moll, op. 21

Balandžio 7 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Evelina Greiciūnaitė (mecosopranas), Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos choras (vad. R.Gražinis) Vargonuoja Jurgita Kazakevičiūtė
APIE ATLIKĖJĄ APIE ATLIKĖJĄ
Giovanni Battista Pergolesi (1710-1736) “Stabat Mater”, P. 77: 1. Stabat Mater Dolorosa (Stovi Motina Skausminga) 2. Cujus animam gementem (Kalavijas perveria širdį) 3. O quam tristis et afflicta (O, kokia liūdna ir kenčianti) 4. Quae moerebat et dolebat (Kaip ji drebėjo ir dejavo) 5. Quis est homo qui ne fleret (Koks žmogus nesudrebėtų) 6. Vidit suum dulcem Natum (Matė mielą savo Sūnų) 7. Eja Mater fon amoris (O, Motina, meilės šaltini) 8. Fac, ut ardeat cor meum (Leisk, kad širdis manoji degtų) 9. Sancta Mater istud agas (Kristaus Motina šventoji) 10. Fac, ut portem Christi mortem (Leiski nešti Kristaus mirtį) 11. Inflammatus et accensus (Teismo dieną gink, Marija) 12. Quando corpus morietur (Kai kūnas mirs). Amen G.B.Pergolesi “Stabat Mater” yra vienas įstabiausių Baroko epochos bažnytinio koncerto žanro kūrinių. Jis buvo sukurtas XVIII a. pradžioje Neapolyje pagal Vėlyvaisiais Viduramžiais nežinomo pranciškonų vienuolio sukurtų sekvencijų tekstus. Nors įprastai kūrinys yra giedamas per Marijos Sopulingosios šventę rugsėjo 15 d., kone visame pasaulyje paplito paprotys jį atlikti Gavėnios laiku.

Gegužės 19 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Krzysztof Urbaniak (Lenkija)
APIE ATLIKĖJĄ APIE ATLIKĖJĄ
Johann Sebastian Bach (1685-1750) Ricercar a 3 iš “Musikalisches Opfer”, BWV 1079 Felix Mendelssohn-Bartholdy (1809-1847) Sonate Nr. 3 A-dur, op. 65: Con moto maestoso - Andante tranquillo Johann Sebastian Bach Passacaglia c-moll, BWV 582 Johannes Brahms (1833-1897) “Herzlich tut mich verlangen”, op. 122 Nr. 10 Johann Sebastian Bach “Wo Gott der Herr nicht bei uns hält”, BWV 1128 Felix Mendelssohn-Bartholdy Allegro, Choral und Fuge d-moll

Birželio 6 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Indrė Gerikaitė
APIE ATLIKĖJĄ APIE ATLIKĖJĄ
Dietrich Buxtehude (1637-1707) Praeludium, Fuge und Ciacona in C, BuxWV 137 Luboš Sluka (* 1928) “Via del Silencio” Petr Eben (1929-2007) Hommage à Dietrich Buxtehude. Toccatenfuge

Birželio 13 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Tomas Bakučionis
APIE ATLIKĖJĄ APIE ATLIKĖJĄ
Louis-Nicolas Clérambault (1676-1749) Iš “Suite de Deuxième Ton”: Plein Jeu - Duo - Basse de cromorne - Récit de nazard - Caprice sur les grands jeux Johann Sebastian Bach (1685-1750) Praeludium und Fuge Es-dur, BWV 552

Birželio 14 d. 20 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

APIE ATLIKĖJUS APIE ATLIKĖJUS
XIV a. Anonimas “Estampie Retrove” iš “Robertsbridge Codex”, ~1360 Johann Sebastian Bach (1685-1750) Toccata und Fuge d-moll, BWV 565 Wolfgang Amadeus Mozart (1756-1791) Fantasia f-moll, K 608 Vargonuoja Agnė Petruškevičiūtė Edward Elgar (1857-1934) “Vesper Voluntaries”, op. 14 Vargonuoja Gražina Jonušienė Maršas “Pomp and circumstance”, op. 39, No. 1 Vargonuoja Bernardas Vasiliauskas Juozas Naujalis (1869-1934) Preliudai: Es-dur | E-dur | d-moll | gis-moll | G-dur Vargonuoja Vida Prekerytė Charles Tournemire (1870-1939) Choral-Improvisation sur le “Victimae paschali laudes” Vargonuoja Agnė Petruškevičiūtė Programos intarpuose - grigališkasis choralas Gieda “Schola Gregoriana Vilnensis” (vad. Dainius Juozėnas)

Birželio 16 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Kamerinis choras “Aidija” (vadovas Romualdas Gražinis) Dovilė Savickaitė (vargonai)
APIE ATLIKĖJĄ APIE ATLIKĖJĄ
Maurice Duruflé (1902-1986) “Requiem”, op. 9: 1. Introit (Requiem aeternam) 2. Kyrie eleison 3. Offertoire (Domine Jesu Christe) 4. Sanctus. Benedictus 5. Pie Jesu 6. Agnus Dei 7. Communion (Lux aeterna) 8. Libera me 9. In Paradisum 1941-ųjų birželio 14 d. prasidėjo masinės Lietuvos gyventojų tremtys. Minint šių įvykių sukaktį Vilniaus arkikatedroje bus atliktas žymiausias prancūzų kompozitoriaus Maurice’o Duruflé veikalas - “Requiem”. M.Duruflé (1902–1986) Paryžiaus konservatorijoje baigė vargonų ir kompozicijos klases, garsėjo kaip vargonų virtuozas. Didžiausią pripažinimą ir pasaulinę šlovę jam, kaip kompozitoriui, pelnė gedulingų mišių grigališkojo choralo temomis pagrįstas “Requiem”. Simboliška: koncerto dieną, birželio 16-ąją, sukanka 33 metai nuo M.Duruflé mirties.

Birželio 20 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Jurgita Kazakevičiūtė
APIE ATLIKĖJĄ APIE ATLIKĖJĄ
Johann Sebastian Bach (1685-1750) Praeludium und Fuge g-moll, BWV 535 Jan Welmers (* 1937) “Litanie”

Birželio 27 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Vilimas Norkūnas
APIE ATLIKĖJĄ APIE ATLIKĖJĄ
Michelangelo Rossi (1601-1656) Settima Toccata iš “Toccate e correnti”, 1657 Girolamo Frescobaldi (1583-1643) Toccata terza per l'organo da sonarsi alla levatione, F3.03 iš “Toccate e partite d’intavolatura”, Libro 2, 1637 Tarquinio Merula (1595-1665) Sonata Cromatica per Organo G-dur Jan Pieterszoon Sweelinck (1562-1621) Fantasia Cromatica, SwWV 258

Liepos 11 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Diana Encienė
APIE ATLIKĖJĄ APIE ATLIKĖJĄ
Joseph Gabriel Rheinberger (1839-1901) Sonata Nr. 4 a-moll, op. 98: 1. Tempo moderato 2. Intermezzo. Andantino 3. Fuga cromatica. Tempo moderato Passacaglia iš Sonatos Nr. 8 e-moll, op. 132

Liepos 18 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Balys Vaitkus
APIE ATLIKĖJĄ APIE ATLIKĖJĄ
Jan Pieterszoon Sweelinck (1562-1621) “Mein junges Leben hat ein End”, SwWV 324 Philipp Wolfrum (1854-1919) Sonata Nr. 1 b-moll choralo “Wenn mein Stündlein vorhanden ist” (“Kai išmuš mano valanda”) tema, op. 1: 1. Ziemlich bewegt 2. Sehr getragen 3. Choraltempo, doch nicht schleppend. Fuge - im Zeitmaß des Chorals

Liepos 25 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Gražina Petrauskaitė
APIE ATLIKĖJĄ APIE ATLIKĖJĄ
Dietrich Buxtehude (1637-1707) Praeludium in g, BuxWV 149 Juozas Naujalis (1869-1934) Preliudas Nr. 6 E-dur Charles Tournemire (1870-1939) Andantino (Cantilene), op. 2 Peeter Süda (1883-1920) Preludium g-moll

Liepos 28 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Mona Roždestvenskytė
APIE ATLIKĖJĄ APIE ATLIKĖJĄ
Johann Sebastian Bach (1685-1750) Praeludium und Fuge D-dur, BWV 532 Iš “18 Leipziger Choräle”: “Dies sind die heil'gen zehn Gebot”, BWV 678 “Jesus Christus, unser Heiland”, BWV 688 Felix Mendelssohn-Bartholdy (1809-1847) Sonate Nr. 3 A-dur, op. 65: 1. Con moto maestoso 2. Andante tranquillo Joseph Gabriel Rheinberger (1839-1901) Sonate Nr. 12 Des-dur, op. 154: 1. Phantasie. Maestoso lento - Allegro agitato 2. Pastorale. Andante 3. Introduction und Fuge. Lento - Con moto - Lento Wolfgang Amadeus Mozart (1756-1791) Adagio und Fuge c-moll, KV 546
renginio trukmė - 1 val. renginio trukmė - 1 val. renginio trukmė - 45 min. renginio trukmė - 1 val. renginio trukmė - 25 min. renginio trukmė - 25 min. renginio trukmė - 2 val. renginio trukmė - 45 min. renginio trukmė - 25 min. renginio trukmė - 25 min. renginio trukmė - 25 min. renginio trukmė - 25 min. renginio trukmė - 25 min. renginio trukmė - 1 val.

Rugpjūčio 1 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Eglė Rudokaitė
APIE ATLIKĖJĄ APIE ATLIKĖJĄ
Johann Sebastian Bach (1685-1750) Toccata und Fuge E-dur, BWV 566 Juozas Naujalis (1869-1934) “Malda” Max Reger (1873-1916) Toccata, op. 59, Nr. 5
renginio trukmė - 25 min.

Rugpjūčio 8 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Vidas Pinkevičius
APIE ATLIKĖJĄ APIE ATLIKĖJĄ
Vidas Pinkevičius (* 1976) Improvizacija pagal biblinę istoriją apie Viešpaties Atsimainymą
renginio trukmė - 25 min.

Rugpjūčio 22 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Paulius Grigonis
APIE ATLIKĖJĄ APIE ATLIKĖJĄ
Johann Sebastian Bach (1685-1750) Praeludium und Fuge C-dur, BWV 545 Léon Boëllmann (1862-1897) “Suite Gothique”, op. 25: 1. Introduction-Choral 2. Menuet gothique 3. Prière à Notre-Dame 4. Toccata Improvizacija J.Naujalio kūrinių temomis
renginio trukmė - 25 min.

Rugpjūčio 25 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Jonathan Embry (Kanada)
APIE ATLIKĖJĄ APIE ATLIKĖJĄ
Hugo Distler (1908-1942) Orgelpartita “Wachet auf, ruft uns die Stimme”, op. 8 No. 2 Charles-Marie Widor (1844-1937) Choralas iš Symphony VII, op. 42 No. 3 Jonathan Embry (* 1991) Rhapsody No. 1 Johann Sebastian Bach (1685-1750) “Allein Gott in der Höh sei Ehr”, BWV 662 Joseph Gabriel Rheinberger (1839-1901) Iš Sonatos Nr. 4 a-moll, op. 98: 1. Tempo moderato 2. Intermezzo. Andantino Matthias Weckmann (1621-1674) Iš “Es ist das Heil uns kommen her”: Sextus Versus Septimus et Ultimus Versus
renginio trukmė - 1 val.

Rugpjūčio 29 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Lukrecija Stonkutė
APIE ATLIKĖJĄ APIE ATLIKĖJĄ
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911) Fuga cis-moll, VL 86 Carson Cooman (* 1982) “San Andreas Suite”, op. 1204: 1. Carillon (in festo S. Andreae apostoli) 2. Versets on a Melody from Périgord 3. Pastorale mit einem Orgelpunkt 4. Toccata périgourdine
renginio trukmė - 25 min.

Rugsėjo 22 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Gailestingumo šventovės ansamblis (vadovai Gabija Adamonytė ir Povilas Vanžodis) Balys Vaitkus (vargonai)
APIE ATLIKĖJĄ APIE ATLIKĖJĄ
François Couperin (1668-1733) “Messe solemnelle à l’usage des paroisses” (”Parapijų mišios”): I. Kyrie Plein chant du premier Kyrie, en Taille 2e Couplet - Fugue sur les jeux d’anches 3e Couplet - Récit de Chromhorne 4e Couplet - Dialogue sur la Trompette et le Chromhorne Dernier Kyrie - Plein Chant II. Gloria Premier Couplet “Et in terra pax” - Plein Jeu 2e Couplet “Benedicimus te” - Petite fugue sur le Chromhorne 3e Couplet “Glorificamus te” - Duo sur les Tierces 4e Couplet “Domine Deus, Rex cœlestis” - Dialogue sur les jeux de Trompettes, Clairon et Tierces du G. C. et le Bourdon avec le Larigot du Positif 5e Couplet “Domine Deus, Agnus Dei” - Trio à 2 dessus de Chromhorne et la basse de Tierce 6e Couplet “Qui tollis peccata mundi” - Tierce en taille 7e Couplet “Quoniam tu solus” - Dialogue sur la Voix humaine 8e Couplet “Tu solus altissimus” - Dialogue en Trio, du Cornet et de la Tierce Dernier Couplet “Amen” - Dialogue sur les Grands Jeux III. Offertoire sur les Grands Jeux IV. Sanctus Plein Chant du premier Sanctus en Canon - Plein Jeu 2e Couplet - Récit de Cornet Benedictus - Chromhorne en taille V. Agnus Dei Plein Chant de l'Agnus Dei, en Basse et en Taille - Plein Jeu 2e Couplet - Dialogue sur les Grands Jeux Deo Gratias - Petit Plein Jeu François Couperinas (1668-1733) buvo vienas iš įtakingiausių prancūzų baroko kompozitorių ir vargonininkų. Couperino laikų Prancūzijoje (XV-XVI a.) itin išryškėjo vargonų įtaka liturgijoje, o vargonininko vaidmuo joje tapo daug ryškesnis nei iki tol. Šis virsmas aprašytas ir bažnytinėse knygose – ceremonialuose (pvz., Caeremoniale Episcoporum, Roma, 1600 m.), kurie kaip bažnytiniai dokumentai nustatė vargonininko pareigas apeigose ir nurodė, kuriose liturgijos dalyse tikimasi vargonų skambėjimo. Grojimas pakaitomis su giedojimu (Alternatim) buvo naudojamas pagrindinėse Mišių dalyse Kyrie, Gloria, Sanctus ir Agnus Dei, o taip pat – himnuose ir įvairių dieninių pamaldų metu. Be to, vargonininkas privalėjo grodamas naudoti - cituoti - pirmojo ir paskutiniojo Kyrie grigalines melodijas, posmą In Gloria Dei Patris, pirmąjį Sanctus ir Agnus Dei. Dvejos F.Couperino vargoninės mišios buvo išleistos 1690-ųjų rudenį, kuomet kompozitoriui tebuvo 22 metai. “Messe solemnelle à l’usage des paroisses” (”Parapijų mišios”) pirmą kartą atliktos 1690 m. rugsėjo mėn. Paryžiaus Saint-Gervais bažnyčioje, kur pats F.Couperinas dirbo vargonininku (Couperinų dinastijos atstovai Saint-Gervais bažnyčioje vargonavo net 170 metų - nuo 1656-ųjų iki 1826-ųjų). “Parapijų mišios” yra skirtos iškilmingoms šventėms, jos pagrįstos giedojimu Cunctipotens genitor Deo iš XII a. Codex Calixtinus, Benedictus dalį panaudojant iš 1662 m. išleisto Paryžiaus ceremonialo.
renginio trukmė - 1 val.