© Nacionalinė vargonininkų asociacija
Tel: 8 611 60151 | El. paštas: vargonininkai@gmail.com
Vasario 24 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Tobias Scheetz (Vokietija)
Johann Sebastian Bach (1685-1750)
Allabreve D-dur, BWV 589
Franz Tunder (1614-1667)
“Komm, Heiliger Geist, Herre Gott”
Carl Philipp Emanuel Bach (1714-1788)
Sonate Nr. 6 g-moll, Wq. 70:
1. Allegro moderato
2. Adagio
3. Allegro
Johann Sebastian Bach
Toccata und Fuge d-moll, BWV 565
Bruce Steane (1866-1938)
“Angelus”
Battison Haynes (1859-1900)
“Meditation”
Felix Mendelssohn-Bartholdy (1809-1847)
Sonate Nr. 4 B-dur, op. 65:
1. Allegro con brio
2. Andante religioso
3. Allegretto
4. Allegro maestoso
VOX ORGANI CATHEDRALIS 2019
VILNIAUS ARKIKATEDROS VARGONAI
Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje (pastatyti 1969) - vienas iš patraukliausių moderniosios
vargonų statybos pavyzdžių Lietuvoje.
Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. Istorinis vargonų
fasadas, puoštas paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia.
Projektuodama dabartinius vargonus, firma Alexander Schuke panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, taip pat
ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. Dėl to, nors XX a. ir vyravo
specifinės vargonų statybos tendencijos, Arkikatedros vargonai tapo šiek tiek minkštesnio skambesio, nei tipiniai neobarokiniai 7-ojo
dešimtmečio instrumentai.
2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Projekto partneriai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkikatedra bazilika, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Vilniuje,
Lenkijos institutas Vilniuje.
Kovo 24 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Manuel Tomadin (Italija)
Dietrich Buxtehude (1637-1707)
Toccata in d, BuxWV 155,
Fuga in c, BuxWV 174,
Praeludium, Fuge und Ciacona in C, BuxWV 137,
“Nun komm der Heiden Heiland”, BuxWV 211
Johann Sebastian Bach (1685-1750)
Fuga à la Gigue, BWV 577,
“Vater unser im Himmelreich”, BWV 762,
Praeludium und Fuge a-moll, BWV 551
Marco Enrico Bossi (1861-1925)
Scherzo in sol minore, op. 49 Nr. 2
Giacomo Puccini (1858-1924)
Intermezzo
Ludwig Neuhoff (1859-1909)
Phantasie-Sonate f-moll, op. 21
Balandžio 7 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Asta Krikščiūnaitė (sopranas),
Evelina Greiciūnaitė (mecosopranas),
Jurgita Kazakevičiūtė (vargonai),
Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos choras
(vadovas ir dirigentas Romualdas Gražinis)
Giovanni Battista Pergolesi (1710-1736)
“Stabat Mater”, P. 77:
1. Stabat Mater Dolorosa (Stovi Motina Skausminga)
2. Cujus animam gementem (Kalavijas perveria širdį)
3. O quam tristis et afflicta (O, kokia liūdna ir kenčianti)
4. Quae moerebat et dolebat (Kaip ji drebėjo ir dejavo)
5. Quis est homo qui ne fleret (Koks žmogus nesudrebėtų)
6. Vidit suum dulcem Natum (Matė mielą savo Sūnų)
7. Eja Mater fon amoris (O, Motina, meilės šaltini)
8. Fac, ut ardeat cor meum (Leisk, kad širdis manoji degtų)
9. Sancta Mater istud agas (Kristaus Motina šventoji)
10. Fac, ut portem Christi mortem (Leiski nešti Kristaus mirtį)
11. Inflammatus et accensus (Teismo dieną gink, Marija)
12. Quando corpus morietur (Kai kūnas mirs). Amen
G.B.Pergolesi “Stabat Mater” yra vienas įstabiausių Baroko epochos bažnytinio koncerto žanro kūrinių. Jis buvo sukurtas XVIII a.
pradžioje Neapolyje pagal Vėlyvaisiais Viduramžiais nežinomo pranciškonų vienuolio sukurtų sekvencijų tekstus. Nors įprastai
kūrinys yra giedamas per Marijos Sopulingosios šventę rugsėjo 15 d., kone visame pasaulyje paplito paprotys jį atlikti Gavėnios
laiku.
Gegužės 19 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Krzysztof Urbaniak (Lenkija)
Johann Sebastian Bach (1685-1750)
Ricercar a 3 iš “Musikalisches Opfer”, BWV 1079
Felix Mendelssohn-Bartholdy (1809-1847)
Sonate Nr. 3 A-dur, op. 65:
1. Con moto maestoso
2. Andante tranquillo
Johann Sebastian Bach
Passacaglia c-moll, BWV 582
Johannes Brahms (1833-1897)
“Herzlich tut mich verlangen”, op. 122 Nr. 10
Johann Sebastian Bach
“Wo Gott der Herr nicht bei uns hält”, BWV 1128
Felix Mendelssohn-Bartholdy
Allegro, Choral und Fuge d-moll
PROGRAMA
Vasaris / Kovas / Balandis / Gegužė / Birželis /
Liepa / Rugpjūtis / Rugsėjis / Spalis / Lapkritis
Birželio 6 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Indrė Gerikaitė
Dietrich Buxtehude (1637-1707)
Praeludium, Fuge und Ciacona in C, BuxWV 137
Luboš Sluka (* 1928)
“Via del Silencio”
Petr Eben (1929-2007)
Hommage à Dietrich Buxtehude. Toccatenfuge
Birželio 13 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Tomas Bakučionis
Louis-Nicolas Clérambault (1676-1749)
Iš “Suite de Deuxième Ton”:
1. Plein Jeu
2. Duo
4. Basse de cromorne
6. Récit de nazard
7. Caprice sur les grands jeux
Johann Sebastian Bach (1685-1750)
Praeludium und Fuge Es-dur, BWV 552
Birželio 14 d. 20 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Kultūros naktis. Groja Katedros vargonininkai
XIV a. Anonimas
Estampie Retrove iš “Robertsbridge Codex”, ~1360
Johann Sebastian Bach (1685-1750)
Toccata und Fuge d-moll, BWV 565
Wolfgang Amadeus Mozart (1756-1791)
Fantasia f-moll, KV 608
Vargonuoja Agnė Petruškevičiūtė
Edward Elgar (1857-1934)
“Vesper Voluntaries”, op. 14
Vargonuoja Gražina Jonušienė
Maršas “Pomp and circumstance”, op. 39, No. 1
Vargonuoja Bernardas Vasiliauskas
Juozas Naujalis (1869-1934)
Preliudai: Es-dur | E-dur | d-moll | gis-moll | G-dur
Vargonuoja Vida Prekerytė
Charles Tournemire (1870-1939)
Choral-Improvisation sur le “Victimae paschali laudes”
Vargonuoja Agnė Petruškevičiūtė
Programos intarpuose - grigališkasis choralas
Gieda “Schola Gregoriana Vilnensis” (vad. Dainius Juozėnas)
Birželio 16 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje: Gedulo ir vilties dienai
Kamerinis choras “Aidija” (vadovas ir dirigentas Romualdas Gražinis),
Virginija Karpovičiūtė (sopranas),
Martynas Kindurys (baritonas),
Dovilė Savickaitė (vargonai)
Maurice Duruflé (1902-1986)
“Requiem”, op. 9:
1. Introit (Requiem aeternam)
2. Kyrie eleison
3. Offertoire (Domine Jesu Christe)
4. Sanctus. Benedictus
5. Pie Jesu
6. Agnus Dei
7. Communion (Lux aeterna)
8. Libera me
9. In Paradisum
1941-ųjų birželio 14 d. prasidėjo masinės Lietuvos gyventojų tremtys. Minint šių įvykių sukaktį Vilniaus arkikatedroje bus atliktas
žymiausias prancūzų kompozitoriaus Maurice’o Duruflé veikalas - “Requiem”. M.Duruflé (1902–1986) Paryžiaus konservatorijoje
baigė vargonų ir kompozicijos klases, garsėjo kaip vargonų virtuozas. Didžiausią pripažinimą ir pasaulinę šlovę jam, kaip
kompozitoriui, pelnė gedulingų mišių grigališkojo choralo temomis pagrįstas “Requiem”.
Simboliška: koncerto dieną, birželio 16-ąją, sukanka 33 metai nuo M.Duruflé mirties.
Birželio 20 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Jurgita Kazakevičiūtė
Johann Sebastian Bach (1685-1750)
Praeludium und Fuge g-moll, BWV 535
Jan Welmers (* 1937)
“Litanie”
Birželio 27 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Vilimas Norkūnas
Gdansko tabulatūra (1591), anonimas
Phanthasia quinti toni,
Vater unser im Himmelreich
Michelangelo Rossi (1601-1656)
Settima Toccata iš “Toccate e correnti”, 1657
Girolamo Frescobaldi (1583-1643)
Toccata terza per l'organo da sonarsi alla levatione, F3.03
iš “Toccate e partite d’intavolatura”, Libro 2, 1637
Johann Caspar Kerll (1627-1693)
Toccata prima,
Passacaglia
Vargonuoja Diana Encienė
Joseph Gabriel Rheinberger (1839-1901)
Sonata Nr. 4 a-moll, op. 98:
1. Tempo moderato
2. Intermezzo. Andantino
3. Fuga cromatica. Tempo moderato
Passacaglia iš Sonatos Nr. 8 e-moll, op. 132
Liepos 11 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Balys Vaitkus
Jan Pieterszoon Sweelinck (1562-1621)
“Mein junges Leben hat ein End”, SwWV 324
Česlovas Sasnauskas (1867-1916)
Preliudas ir fuga a-moll
Josef Rheinberger (1839-1901)
Cantilene iš Sonatos Nr. 11 d-moll, op. 148
Charles-Marie Widor (1844-1937)
“Marche ponificale” iš Vargonų simfonijos Nr. 1, op. 13
Liepos 18 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Gražina Petrauskaitė
Dietrich Buxtehude (1637-1707)
Praeludium in g, BuxWV 149
Juozas Naujalis (1869-1934)
Preliudas Nr. 6 E-dur
Charles Tournemire (1870-1939)
Andantino (Cantilene), op. 2
Peeter Süda (1883-1920)
Preludium g-moll
Liepos 25 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Liepos 28 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Mona Roždestvenskytė
Johann Sebastian Bach (1685-1750)
Praeludium und Fuge D-dur, BWV 532
Iš “18 Leipziger Choräle”:
“Dies sind die heil'gen zehn Gebot”, BWV 678,
“Jesus Christus, unser Heiland”, BWV 688
Felix Mendelssohn-Bartholdy (1809-1847)
Sonate Nr. 3 A-dur, op. 65:
1. Con moto maestoso
2. Andante tranquillo
Joseph Gabriel Rheinberger (1839-1901)
Sonate Nr. 12 Des-dur, op. 154:
1. Phantasie. Maestoso lento - Allegro agitato
2. Pastorale. Andante
3. Introduction und Fuge. Lento - Con moto - Lento
Wolfgang Amadeus Mozart (1756-1791)
Adagio und Fuge c-moll, KV 546
Vargonuoja Eglė Rudokaitė
Johann Sebastian Bach (1685-1750)
Toccata und Fuge E-dur, BWV 566
Juozas Naujalis (1869-1934)
“Malda”
Max Reger (1873-1916)
Toccata, op. 59, Nr. 5
Rugpjūčio 1 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Vidas Pinkevičius
Vidas Pinkevičius (* 1976)
Improvizacija pagal biblinę istoriją apie Viešpaties Atsimainymą
Rugpjūčio 8 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Paulius Grigonis
Johann Sebastian Bach (1685-1750)
Praeludium und Fuge C-dur, BWV 545
Juozas Naujalis (1869-1934)
Communio “Jėzau, prie manęs ateiki”
Léon Boëllmann (1862-1897)
“Suite Gothique”, op. 25:
1. Introduction-Choral
2. Menuet gothique
3. Prière à Notre-Dame
4. Toccata
Rugpjūčio 22 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Jonathan Embry (Kanada)
Hugo Distler (1908-1942)
Orgelpartita “Wachet auf, ruft uns die Stimme”, op. 8 No. 2
Charles-Marie Widor (1844-1937)
Choralas iš Vargonų simfonijos Nr. 7, op. 42
Jonathan Embry (* 1991)
Rhapsody No. 1
Johann Sebastian Bach (1685-1750)
“Allein Gott in der Höh sei Ehr”, BWV 662
Joseph Gabriel Rheinberger (1839-1901)
Iš Sonatos Nr. 4 a-moll, op. 98:
1. Tempo moderato
2. Intermezzo. Andantino
Matthias Weckmann (1621-1674)
Iš “Es ist das Heil uns kommen her”:
Sextus Versus
Septimus et Ultimus Versus
Rugpjūčio 25 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Balys Vaitkus
Johann Sebastian Bach (1685–1750)
Toccata und Fuge d-moll, BWV 565
Philipp Wolfrum (1854–1919)
Sonata No. 1, b-moll, op. 1 choralo “Wenn mein Stündlein vorhanden ist”
tema (dedikuota J.Rheinbergeriui):
1. Ziemlich bewegt
2. Sehr getragen
3. Choraltempo, doch nicht schleppend. Fuge-im Zeitmaß des
Chorals
Rugpjūčio 29 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Balys Vaitkus (vargonai),
Gailestingumo šventovės ansamblis (vadovai Gabija Adamonytė ir
Povilas Vanžodis)
François Couperin (1668-1733)
“Messe solemnelle à l’usage des paroisses” (“Parapijų mišios”):
I. Kyrie
Plein chant du premier Kyrie, en Taille
2e Couplet - Fugue sur les jeux d’anches
3e Couplet - Récit de Chromhorne
4e Couplet - Dialogue sur la Trompette et le Chromhorne
Dernier Kyrie - Plein Chant
II. Gloria
Premier Couplet “Et in terra pax” - Plein Jeu
2e Couplet “Benedicimus te” - Petite fugue sur le
Chromhorne
3e Couplet “Glorificamus te” - Duo sur les Tierces
4e Couplet “Domine Deus, Rex cœlestis” - Dialogue sur les jeux de Trompettes, Clairon et Tierces du G. C.
et le Bourdon avec le Larigot du Positif
5e Couplet “Domine Deus, Agnus Dei” - Trio à 2 dessus de Chromhorne et la basse de Tierce
6e Couplet “Qui tollis peccata mundi” - Tierce en taille
7e Couplet “Quoniam tu solus” - Dialogue sur la Voix humaine
8e Couplet “Tu solus altissimus” - Dialogue en Trio, du Cornet et de la Tierce
Dernier Couplet “Amen” - Dialogue sur les Grands Jeux
III. Offertoire sur les Grands Jeux
IV. Sanctus
Plein Chant du premier Sanctus en Canon - Plein Jeu
2e Couplet - Récit de Cornet
Benedictus - Chromhorne en taille
V. Agnus Dei
Plein Chant de l'Agnus Dei, en Basse et en Taille - Plein Jeu
2e Couplet - Dialogue sur les Grands Jeux
Deo Gratias - Petit Plein Jeu
François Couperinas (1668-1733) buvo vienas iš įtakingiausių prancūzų baroko kompozitorių ir vargonininkų. Couperino laikų
Prancūzijoje (XVI-XVII a.) itin išryškėjo vargonų įtaka liturgijoje, o vargonininko vaidmuo joje tapo daug ryškesnis nei iki tol. Šis
virsmas aprašytas ir bažnytinėse knygose – ceremonialuose (pvz., Caeremoniale Episcoporum, Roma, 1600 m.), kurie kaip
bažnytiniai dokumentai nustatė vargonininko pareigas apeigose ir nurodė, kuriose liturgijos dalyse tikimasi vargonų skambėjimo.
Grojimas pakaitomis su giedojimu (Alternatim) buvo naudojamas pagrindinėse Mišių dalyse Kyrie, Gloria, Sanctus ir Agnus Dei, o
taip pat – himnuose ir įvairių dieninių pamaldų metu. Be to, vargonininkas privalėjo grodamas naudoti - cituoti - pirmojo ir
paskutiniojo Kyrie grigalines melodijas, posmą In Gloria Dei Patris, pirmąjį Sanctus ir Agnus Dei.
Dvejos F.Couperino vargoninės mišios buvo išleistos 1690-ųjų rudenį, kuomet kompozitoriui tebuvo 22 metai. “Messe solemnelle à
l’usage des paroisses” (“Parapijų mišios”) pirmą kartą atliktos 1690 m. rugsėjo mėn. Paryžiaus Saint-Gervais bažnyčioje, kur pats
F.Couperinas dirbo vargonininku (Couperinų dinastijos atstovai Saint-Gervais bažnyčioje vargonavo net 170 metų - nuo 1656-ųjų
iki 1826-ųjų). “Parapijų mišios” yra skirtos iškilmingoms šventėms, jos pagrįstos giedojimu Cunctipotens genitor Deo iš XII a.
Codex Calixtinus, Benedictus dalį panaudojant iš 1662 m. išleisto Paryžiaus ceremonialo.
Rugsėjo 29 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Vita Kalnciema (Latvija)
Johann Sebastian Bach (1685–1750)
“Kyrie, Gott Heiliger Geist”, BWV 671,
“Jesus bleibet meine Freude”, BWV 147,
Pièce d’orgue, BWV 572,
“Wo Gott der Herr nicht bei uns hält”, BWV 1128,
Passacaglia, BWV 582
Aivars Kalējs (* 1951)
Postlude hommage à Jehan Alain (1999), op. 59
Alfrēds Kalniņš (1879–1951)
Prelude
Tālivaldis Ķeniņš (1919–2008)
“Introduction, Pastorale und Toccata” liuteriškos giesmės “Schönster
Herr Jesu” tema
Spalio 20 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Agnė Petruškevičiūtė (vargonai),
“Schola Gregoriana Vilnensis” (vadovas Dainius Juozėnas)
Marcel Dupré (1886–1971)
“Le monde dans l'attente du Sauveur” iš “Symphonie-Passion”, op. 23
“Le Tombeau de Titelouze”, op. 38:
1.
Creator Alme Siderum
2.
Jesu Redemptor Omnium
3.
A solis Ortus Cardine
4.
Audi Benigne Conditor
5.
Te Lucis Ante Terminum
6.
Coelestis Urbs Jerusalem
7.
As Regias Agni Dapes
8.
Veni Creator Spiritus
9.
Vexilla Regis
10.
Pange Lingua
11.
Ave Maris Stella
12.
Iste Confessor
13.
Lucis Creator Optime
14.
Ut Queant Laxis
15.
Te Splendor et Virtus
16.
Placare Christe Servullis
Marcelis Dupré (1886-1971) - bene žymiausias savojo laikmečio prancūzų vargonininkas-virtuozas, prancūzų romantinės vargonų
mokyklos tradicijų tęsėjas. M.Dupré garsėjo nepaprastu improvizaciniu talentu, taip pat - kaip kompozitorius, palikęs svarbios
vargoninės literatūros ateities kartoms ir įsitvirtinęs Vakarų muzikos istorijoje greta J.S.Bacho, L. ir F.Couperine’ų, C.Francko,
Ch.-M.Widoro ir L.Vierne’o. M.Dupré buvo plačiai po pasaulį keliavęs rečitalistas, įtakingas mokytojas, Paryžiaus konservatorijos
profesorius. Jo koncertai sutraukdavo minias klausytojų ir būrius entuziastingų studentų, kuriems St.Sulpice bažnyčia - joje
M.Dupré dirbo, - ir maestro namai Meudone (tuometiniame Paryžiaus priemiestyje) buvo tarsi muzikinė Meka.
“Le Tombeau de Titelouze” (“Titlūzo kapas”), op. 38 buvo sukurtas 1942 m. vasarą, kai didesnioji Prancūzijos dalis buvo
okupuota hitlerinės Vokietijos. Įdomi kūrinio atsiradimo istorija: abatas Robertas Delestre’as, kuriam vėliau ir buvo dedikuotas šis
ciklas, Marceliui Dupré viešint Rouene, miesto Katedroje parodė vietą, kurioje palaidotas Jehanas Titelouze’as. Prancūzų
vargoninės muzikos patriarchas Titelouze’as Roueno katedroje vargonininku tarnavo 45 metus, iki pat savo mirties (1588-1633).
Gerai pažinodamas Titelouze’o kūrybą ir svarų šio kompozitoriaus-vargonininko indėlį prieš 350 metų įtvirtinant vargonų muzikos
vaidmenį liturginėse apeigose, M.Dupré akimirksniu nusprendė sukurti Titelouze’ui “muzikinį atminimo paminklą”, Tombeau.
Tokie kūriniai, skirti atminti kurį nors žymų muziką, buvo kuriami ir anksčiau (Jean-Henri d’Anglebert “Le Tombeau de Monsieur
de Chambonnières”, Maurice Ravel “Le Tombeau de Couperin” ir kt.).
Šį M.Dupré opusą sudaro 16 pjesių, grindžiamų 16 grigališkojo choralo himnų. “Kiekvienas iš 16 vargoninių choralų yra labai
koncentruoto melodinio, tekstūrinio ir spalvinio grožio šedevras” (Graham Steed. “The Organ Works of Marcel Dupré”).
Kiekvieno jų pradžioje nurodomas lotyniškas himno tekstas - šie lotyniški himnai dar ne taip seniai (iki II Vatikano Susirinkimo
1962-65 m.) buvo gerai žinomi kiekvienam Katalikų Bažnyčios vargonininkui. “Le Tombeau de Titelouze” atskleidžiama visa
muzikinės Dupré kalbos esmė, kurią glaustai galima apibūdinti kaip senųjų dermių ir moderniosios diatoninės harmonijos mišinį.
Šis ciklas - tai savotiškas liturginių metų muzikinis atspindys: jis pradedamas adventiniu himnu Creator alme siderum ir baigiamas
visų Šventųjų iškilmės mišparų himnu Placare Christe servulis.
Lapkričio 24 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
© Nacionalinė vargonininkų asociacija
Tel: 8 611 60151 |
El. paštas: vargonininkai@gmail.com
PROGRAMA
Vasaris / Kovas / Balandis / Gegužė /
Birželis / Liepa / Rugpjūtis /
Rugsėjis / Spalis / Lapkritis
VILNIAUS ARKIKATEDROS VARGONAI
Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje (pastatyti 1969) - vienas iš patraukliausių moderniosios vargonų statybos pavyzdžių Lietuvoje. Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. Istorinis vargonų fasadas, puoštas paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia. Projektuodama dabartinius vargonus, firma Alexander Schuke panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, taip pat ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. Dėl to, nors XX a. ir vyravo specifinės vargonų statybos tendencijos, Arkikatedros vargonai tapo šiek tiek minkštesnio skambesio, nei tipiniai neobarokiniai 7-ojo dešimtmečio instrumentai. 2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.
VOX ORGANI CATHEDRALIS 2019
Vasario 24 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Tobias Scheetz
(Vokietija)
Johann Sebastian Bach (1685-1750)
Allabreve D-dur, BWV 589
Franz Tunder (1614-1667)
“Komm, Heiliger Geist, Herre Gott”
Carl Philipp Emanuel Bach (1714-1788)
Sonate Nr. 6 g-moll, Wq. 70:
Allegro moderato - Adagio - Allegro
Johann Sebastian Bach
Toccata und Fuge d-moll, BWV 565
Bruce Steane (1866-1938)
“Angelus”
Battison Haynes (1859-1900)
“Meditation”
Felix Mendelssohn-Bartholdy (1809-1847)
Sonate Nr. 4 B-dur, op. 65:
Allegro con brio - Andante religioso - Allegretto - Allegro
maestoso
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos
Respublikos kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Projekto partneriai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkikatedra
bazilika, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada
Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje.
Kovo 24 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Manuel Tomadin
(Italija)
Dietrich Buxtehude (1637-1707)
Toccata in d, BuxWV 155,
Fuga in c, BuxWV 174,
Praeludium, Fuge und Ciacona in C, BuxWV 137,
“Nun komm der Heiden Heiland”, BuxWV 211
Johann Sebastian Bach (1685-1750)
Fuga à la Gigue, BWV 577,
“Vater unser im Himmelreich”, BWV 762,
Praeludium und Fuge a-moll, BWV 551
Marco Enrico Bossi (1861-1925)
Scherzo in sol minore, op. 49 Nr. 2
Giacomo Puccini (1858-1924)
Intermezzo
Ludwig Neuhoff (1859-1909)
Phantasie-Sonate f-moll, op. 21
Balandžio 7 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Asta Krikščiūnaitė (sopranas),
Evelina Greiciūnaitė (mecosopranas),
Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų
mokyklos choras (vad. R.Gražinis)
Vargonuoja Jurgita Kazakevičiūtė
Giovanni Battista Pergolesi (1710-1736)
“Stabat Mater”, P. 77:
1. Stabat Mater Dolorosa (Stovi Motina Skausminga)
2. Cujus animam gementem (Kalavijas perveria širdį)
3. O quam tristis et afflicta (O, kokia liūdna ir kenčianti)
4. Quae moerebat et dolebat (Kaip ji drebėjo ir dejavo)
5. Quis est homo qui ne fleret (Koks žmogus nesudrebėtų)
6. Vidit suum dulcem Natum (Matė mielą savo Sūnų)
7. Eja Mater fon amoris (O, Motina, meilės šaltini)
8. Fac, ut ardeat cor meum (Leisk, kad širdis manoji degtų)
9. Sancta Mater istud agas (Kristaus Motina šventoji)
10. Fac, ut portem Christi mortem (Leiski nešti Kristaus
mirtį)
11. Inflammatus et accensus (Teismo dieną gink, Marija)
12. Quando corpus morietur (Kai kūnas mirs). Amen
G.B.Pergolesi “Stabat Mater” yra vienas įstabiausių Baroko
epochos bažnytinio koncerto žanro kūrinių. Jis buvo sukurtas
XVIII a. pradžioje Neapolyje pagal Vėlyvaisiais Viduramžiais
nežinomo pranciškonų vienuolio sukurtų sekvencijų tekstus.
Nors įprastai kūrinys yra giedamas per Marijos Sopulingosios
šventę rugsėjo 15 d., kone visame pasaulyje paplito paprotys
jį atlikti Gavėnios laiku.
Gegužės 19 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Krzysztof Urbaniak
(Lenkija)
Johann Sebastian Bach (1685-1750)
Ricercar a 3 iš “Musikalisches Opfer”, BWV 1079
Felix Mendelssohn-Bartholdy (1809-1847)
Sonate Nr. 3 A-dur, op. 65:
Con moto maestoso - Andante tranquillo
Johann Sebastian Bach
Passacaglia c-moll, BWV 582
Johannes Brahms (1833-1897)
“Herzlich tut mich verlangen”, op. 122 Nr. 10
Johann Sebastian Bach
“Wo Gott der Herr nicht bei uns hält”, BWV 1128
Felix Mendelssohn-Bartholdy
Allegro, Choral und Fuge d-moll
Birželio 6 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Indrė Gerikaitė
Dietrich Buxtehude (1637-1707)
Praeludium, Fuge und Ciacona in C, BuxWV 137
Luboš Sluka (* 1928)
“Via del Silencio”
Petr Eben (1929-2007)
Hommage à Dietrich Buxtehude. Toccatenfuge
Birželio 13 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Tomas Bakučionis
Louis-Nicolas Clérambault (1676-1749)
Iš “Suite de Deuxième Ton”:
Plein Jeu - Duo - Basse de cromorne - Récit de nazard -
Caprice sur les grands jeux
Johann Sebastian Bach (1685-1750)
Praeludium und Fuge Es-dur, BWV 552
Birželio 14 d. 20 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
XIV a. Anonimas
Estampie Retrove iš “Robertsbridge Codex”, ~1360
Johann Sebastian Bach (1685-1750)
Toccata und Fuge d-moll, BWV 565
Wolfgang Amadeus Mozart (1756-1791)
Fantasia f-moll, K 608
Vargonuoja Agnė Petruškevičiūtė
Edward Elgar (1857-1934)
“Vesper Voluntaries”, op. 14
Vargonuoja Gražina Jonušienė
Maršas “Pomp and circumstance”, op. 39, No. 1
Vargonuoja Bernardas Vasiliauskas
Juozas Naujalis (1869-1934)
Preliudai: Es-dur | E-dur | d-moll | gis-moll | G-dur
Vargonuoja Vida Prekerytė
Charles Tournemire (1870-1939)
Choral-Improvisation sur le “Victimae paschali laudes”
Vargonuoja Agnė Petruškevičiūtė
Programos intarpuose - grigališkasis choralas
Gieda “Schola Gregoriana Vilnensis”
(vad. Dainius Juozėnas)
Birželio 16 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Kamerinis choras “Aidija”
(vadovas Romualdas Gražinis),
Virginija Karpovičiūtė (sopranas),
Martynas Kindurys (baritonas),
Vargonuoja Dovilė Savickaitė
Maurice Duruflé (1902-1986)
“Requiem”, op. 9:
1. Introit (Requiem aeternam)
2. Kyrie eleison
3. Offertoire (Domine Jesu Christe)
4. Sanctus. Benedictus
5. Pie Jesu
6. Agnus Dei
7. Communion (Lux aeterna)
8. Libera me
9. In Paradisum
1941-ųjų birželio 14 d. prasidėjo masinės Lietuvos gyventojų
tremtys. Minint šių įvykių sukaktį Vilniaus arkikatedroje bus
atliktas žymiausias prancūzų kompozitoriaus Maurice’o Duruflé
veikalas - “Requiem”. M.Duruflé (1902–1986) Paryžiaus
konservatorijoje baigė vargonų ir kompozicijos klases, garsėjo
kaip vargonų virtuozas. Didžiausią pripažinimą ir pasaulinę
šlovę jam, kaip kompozitoriui, pelnė gedulingų mišių
grigališkojo choralo temomis pagrįstas “Requiem”.
Simboliška: koncerto dieną, birželio 16-ąją, sukanka 33 metai
nuo M.Duruflé mirties.
Birželio 20 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Jurgita Kazakevičiūtė
Johann Sebastian Bach (1685-1750)
Praeludium und Fuge g-moll, BWV 535
Jan Welmers (* 1937)
“Litanie”
Birželio 27 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Vilimas Norkūnas
Gdansko tabulatūra (1591), anonimas
Phanthasia quinti toni,
Vater unser im Himmelreich
Michelangelo Rossi (1601-1656)
Settima Toccata iš “Toccate e correnti”, 1657
Girolamo Frescobaldi (1583-1643)
Toccata terza per l'organo da sonarsi alla levatione, F3.03
iš “Toccate e partite d’intavolatura”, Libro 2, 1637
Johann Caspar Kerll (1627-1693)
Toccata prima,
Passacaglia
Liepos 11 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Diana Encienė
Joseph Gabriel Rheinberger (1839-1901)
Sonata Nr. 4 a-moll, op. 98:
1. Tempo moderato
2. Intermezzo. Andantino
3. Fuga cromatica. Tempo moderato
Passacaglia iš Sonatos Nr. 8 e-moll, op. 132
Liepos 18 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Balys Vaitkus
Jan Pieterszoon Sweelinck (1562-1621)
“Mein junges Leben hat ein End”, SwWV 324
Česlovas Sasnauskas (1867-1916)
Preliudas ir fuga a-moll
Josef Rheinberger (1839-1901)
Cantilene iš Sonatos Nr. 11 d-moll, op. 148
Charles-Marie Widor (1844-1937)
“Marche ponificale” iš Vargonų simfonijos Nr. 1, op. 13
Liepos 25 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Gražina Petrauskaitė
Dietrich Buxtehude (1637-1707)
Praeludium in g, BuxWV 149
Juozas Naujalis (1869-1934)
Preliudas Nr. 6 E-dur
Charles Tournemire (1870-1939)
Andantino (Cantilene), op. 2
Peeter Süda (1883-1920)
Preludium g-moll
Liepos 28 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Mona Roždestvenskytė
Johann Sebastian Bach (1685-1750)
Praeludium und Fuge D-dur, BWV 532
Iš “18 Leipziger Choräle”:
“Dies sind die heil'gen zehn Gebot”, BWV 678,
“Jesus Christus, unser Heiland”, BWV 688
Felix Mendelssohn-Bartholdy (1809-1847)
Sonate Nr. 3 A-dur, op. 65:
1. Con moto maestoso
2. Andante tranquillo
Joseph Gabriel Rheinberger (1839-1901)
Sonate Nr. 12 Des-dur, op. 154:
1. Phantasie. Maestoso lento - Allegro agitato
2. Pastorale. Andante
3. Introduction und Fuge. Lento - Con moto - Lento
Wolfgang Amadeus Mozart (1756-1791)
Adagio und Fuge c-moll, KV 546
Rugpjūčio 1 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Eglė Rudokaitė
Johann Sebastian Bach (1685-1750)
Toccata und Fuge E-dur, BWV 566
Juozas Naujalis (1869-1934)
“Malda”
Max Reger (1873-1916)
Toccata, op. 59, Nr. 5
Rugpjūčio 8 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Vidas Pinkevičius
Vidas Pinkevičius (* 1976)
Improvizacija pagal biblinę istoriją apie Viešpaties
Atsimainymą
Rugpjūčio 22 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Paulius Grigonis
Johann Sebastian Bach (1685-1750)
Praeludium und Fuge C-dur, BWV 545
Juozas Naujalis (1869-1934)
Communio “Jėzau, prie manęs ateiki”
Léon Boëllmann (1862-1897)
“Suite Gothique”, op. 25:
1. Introduction-Choral
2. Menuet gothique
3. Prière à Notre-Dame
4. Toccata
Rugpjūčio 25 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Jonathan Embry
(Kanada)
Hugo Distler (1908-1942)
Orgelpartita “Wachet auf, ruft uns die Stimme”, op. 8 No. 2
Charles-Marie Widor (1844-1937)
Choralas iš Vargonų simfonijos Nr. 7, op. 42
Jonathan Embry (* 1991)
Rhapsody No. 1
Johann Sebastian Bach (1685-1750)
“Allein Gott in der Höh sei Ehr”, BWV 662
Joseph Gabriel Rheinberger (1839-1901)
Iš Sonatos Nr. 4 a-moll, op. 98:
1. Tempo moderato
2. Intermezzo. Andantino
Matthias Weckmann (1621-1674)
Iš “Es ist das Heil uns kommen her”:
Sextus Versus
Septimus et Ultimus Versus
Rugpjūčio 29 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Balys Vaitkus
Johann Sebastian Bach (1685–1750)
Toccata und Fuge d-moll, BWV 565
Philipp Wolfrum (1854–1919)
Sonata No. 1, b-moll, op. 1 choralo “Wenn mein Stündlein
vorhanden ist” tema (dedikuota J.Rheinbergeriui):
1. Ziemlich bewegt
2. Sehr getragen
3. Choraltempo, doch nicht schleppend. Fuge-im
Zeitmaß des Chorals
Rugsėjo 29 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Balys Vaitkus (vargonai)
Gailestingumo šventovės ansamblis
(vadovai Gabija Adamonytė ir Povilas
Vanžodis)
François Couperin (1668-1733)
“Messe solemnelle à l’usage des paroisses” (“Parapijų
mišios”):
I. Kyrie
Plein chant du premier Kyrie, en Taille
2e Couplet - Fugue sur les jeux d’anches
3e Couplet - Récit de Chromhorne
4e Couplet - Dialogue sur la Trompette et le Chromhorne
Dernier Kyrie - Plein Chant
II. Gloria
Premier Couplet “Et in terra pax” - Plein Jeu
2e Couplet “Benedicimus te” - Petite fugue sur le
Chromhorne
3e Couplet “Glorificamus te” - Duo sur les Tierces
4e Couplet “Domine Deus, Rex cœlestis” - Dialogue sur les
jeux de Trompettes, Clairon et Tierces du G. C.
et le Bourdon avec le Larigot du Positif
5e Couplet “Domine Deus, Agnus Dei” - Trio à 2 dessus de
Chromhorne et la basse de Tierce
6e Couplet “Qui tollis peccata mundi” - Tierce en taille
7e Couplet “Quoniam tu solus” - Dialogue sur la Voix
humaine
8e Couplet “Tu solus altissimus” - Dialogue en Trio, du
Cornet et de la Tierce
Dernier Couplet “Amen” - Dialogue sur les Grands Jeux
III. Offertoire sur les Grands Jeux
IV. Sanctus
Plein Chant du premier Sanctus en Canon - Plein Jeu
2e Couplet - Récit de Cornet
Benedictus - Chromhorne en taille
V. Agnus Dei
Plein Chant de l'Agnus Dei, en Basse et en Taille - Plein Jeu
2e Couplet - Dialogue sur les Grands Jeux
Deo Gratias - Petit Plein Jeu
François Couperinas (1668-1733) buvo vienas iš
įtakingiausių prancūzų baroko kompozitorių ir vargonininkų.
Couperino laikų Prancūzijoje (XVI-XVII a.) itin išryškėjo
vargonų įtaka liturgijoje, o vargonininko vaidmuo joje tapo
daug ryškesnis nei iki tol. Šis virsmas aprašytas ir bažnytinėse
knygose – ceremonialuose (pvz., Caeremoniale Episcoporum,
Roma, 1600 m.), kurie kaip bažnytiniai dokumentai nustatė
vargonininko pareigas apeigose ir nurodė, kuriose liturgijos
dalyse tikimasi vargonų skambėjimo. Grojimas pakaitomis su
giedojimu (Alternatim) buvo naudojamas pagrindinėse Mišių
dalyse Kyrie, Gloria, Sanctus ir Agnus Dei, o taip pat –
himnuose ir įvairių dieninių pamaldų metu. Be to,
vargonininkas privalėjo grodamas naudoti - cituoti - pirmojo
ir paskutiniojo Kyrie grigalines melodijas, posmą In Gloria
Dei Patris, pirmąjį Sanctus ir Agnus Dei.
Dvejos F.Couperino vargoninės mišios buvo išleistos 1690-ųjų
rudenį, kuomet kompozitoriui tebuvo 22 metai. “Messe
solemnelle à l’usage des paroisses” (“Parapijų mišios”) pirmą
kartą atliktos 1690 m. rugsėjo mėn. Paryžiaus Saint-Gervais
bažnyčioje, kur pats F.Couperinas dirbo vargonininku
(Couperinų dinastijos atstovai Saint-Gervais bažnyčioje
vargonavo net 170 metų - nuo 1656-ųjų iki 1826-ųjų).
“Parapijų mišios” yra skirtos iškilmingoms šventėms, jos
pagrįstos giedojimu Cunctipotens genitor Deo iš XII a. Codex
Calixtinus, Benedictus dalį panaudojant iš 1662 m. išleisto
Paryžiaus ceremonialo.
Spalio 20 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vargonuoja Vita Kalnciema
(Latvija)
Johann Sebastian Bach (1685–1750)
“Kyrie, Gott Heiliger Geist”, BWV 671,
“Jesus bleibet meine Freude”, BWV 147,
Pièce d’orgue, BWV 572,
“Wo Gott der Herr nicht bei uns hält”, BWV 1128,
Passacaglia, BWV 582
Aivars Kalējs (* 1951)
Postlude hommage à Jehan Alain (1999), op. 59
Alfrēds Kalniņš (1879–1951)
Prelude
Tālivaldis Ķeniņš (1919–2008)
“Introduction, Pastorale und Toccata” liuteriškos giesmės
“Schönster Herr Jesu” tema
Lapkričio 24 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Agnė Petruškevičiūtė (vargonai),
“Schola Gregoriana Vilnensis”
(vadovas Dainius Juozėnas)
Marcel Dupré (1886–1971)
“Le monde dans l'attente du Sauveur” iš “Symphonie-
Passion”, op. 23
“Le Tombeau de Titelouze”, op. 38:
1.
Creator Alme Siderum
2.
Jesu Redemptor Omnium
3.
A solis Ortus Cardine
4.
Audi Benigne Conditor
5.
Te Lucis Ante Terminum
6.
Coelestis Urbs Jerusalem
7.
As Regias Agni Dapes
8.
Veni Creator Spiritus
9.
Vexilla Regis
10.
Pange Lingua
11.
Ave Maris Stella
12.
Iste Confessor
13.
Lucis Creator Optime
14.
Ut Queant Laxis
15.
Te Splendor et Virtus
16.
Placare Christe Servullis
Marcelis Dupré (1886-1971) - bene žymiausias savojo
laikmečio prancūzų vargonininkas-virtuozas, prancūzų
romantinės vargonų mokyklos tradicijų tęsėjas. M.Dupré
garsėjo nepaprastu improvizaciniu talentu, taip pat - kaip
kompozitorius, palikęs svarbios vargoninės literatūros
ateities kartoms ir įsitvirtinęs Vakarų muzikos istorijoje greta
J.S.Bacho, L. ir F.Couperine’ų, C.Francko, Ch.-M.Widoro ir
L.Vierne’o. M.Dupré buvo plačiai po pasaulį keliavęs
rečitalistas, įtakingas mokytojas, Paryžiaus konservatorijos
profesorius. Jo koncertai sutraukdavo minias klausytojų ir
būrius entuziastingų studentų, kuriems St.Sulpice bažnyčia -
joje M.Dupré dirbo, - ir maestro namai Meudone
(tuometiniame Paryžiaus priemiestyje) buvo tarsi muzikinė
Meka.
“Le Tombeau de Titelouze” (“Titlūzo kapas”), op. 38 buvo
sukurtas 1942 m. vasarą, kai didesnioji Prancūzijos dalis buvo
okupuota hitlerinės Vokietijos. Įdomi kūrinio atsiradimo
istorija: abatas Robertas Delestre’as, kuriam vėliau ir buvo
dedikuotas šis ciklas, Marceliui Dupré viešint Rouene, miesto
Katedroje parodė vietą, kurioje palaidotas Jehanas
Titelouze’as. Prancūzų vargoninės muzikos patriarchas
Titelouze’as Roueno katedroje vargonininku tarnavo 45
metus, iki pat savo mirties (1588-1633). Gerai pažinodamas
Titelouze’o kūrybą ir svarų šio kompozitoriaus-vargonininko
indėlį prieš 350 metų įtvirtinant vargonų muzikos vaidmenį
liturginėse apeigose, M.Dupré akimirksniu nusprendė sukurti
Titelouze’ui “muzikinį atminimo paminklą”, Tombeau. Tokie
kūriniai, skirti atminti kurį nors žymų muziką, buvo kuriami
ir anksčiau (Jean-Henri d’Anglebert “Le Tombeau de
Monsieur de Chambonnières”, Maurice Ravel “Le Tombeau de
Couperin” ir kt.).
Šį M.Dupré opusą sudaro 16 pjesių, grindžiamų 16
grigališkojo choralo himnų. “Kiekvienas iš 16 vargoninių
choralų yra labai koncentruoto melodinio, tekstūrinio ir
spalvinio grožio šedevras” (Graham Steed. “The Organ
Works of Marcel Dupré”). Kiekvieno jų pradžioje nurodomas
lotyniškas himno tekstas - šie lotyniški himnai dar ne taip
seniai (iki II Vatikano Susirinkimo 1962-65 m.) buvo gerai
žinomi kiekvienam Katalikų Bažnyčios vargonininkui. “Le
Tombeau de Titelouze” atskleidžiama visa muzikinės Dupré
kalbos esmė, kurią glaustai galima apibūdinti kaip senųjų
dermių ir moderniosios diatoninės harmonijos mišinį. Šis
ciklas - tai savotiškas liturginių metų muzikinis atspindys: jis
pradedamas adventiniu himnu Creator alme siderum ir
baigiamas visų Šventųjų iškilmės mišparų himnu Placare
Christe servulis.
