Vox organi Cathedralis 2021

Tel: 8 611 60151 | El. paštas: vargonininkai@gmail.com

VOX ORGANI CATHEDRALIS 2021:

ARKIVYSKUPO JULIJONO STEPONAVIČIAUS ATMINIMUI

Prieš 33 metus tikintiesiems grąžinta Vilniaus arkikatedra: tai paskelbta 1988 m. spalio 22 d. per Sąjūdžio suvažiavimą. Ankstyvą spalio 23-osios rytą Lietuvos vyskupai ir kardinolas Vincentas Sladkevičius aukojo šv. Mišias prie grąžintos Katedros durų, kuri tuo metu oficialiai dar buvo Paveikslų galerija. Po keturis mėnesius užtrukusių restauravimo darbų, kurių metu atstatytas altorius, sakykla, vyskupo sostas, įrengta zakristija, 1989 m. vasario 5 d. įvyko iškilmingas Arkikatedros atšventinimas. Šioms iškilmėms vadovavo tuometinis Vilniaus arkivyskupas Julijonas Steponavičius. Spalio 24 d., sekmadienį, 16 val. Vilniaus arkikatedroje įvyks ciklo “Vox organi Cathedralis” koncertas, skirtas dviejų sukakčių - Arkikatedros grąžinimo tikintiesiems ir Arkivyskupo Julijono Steponavičiaus 110-ųjų gimimo metinių (1911–10–18) - paminėjimui. Koncerte dalyvaus Vilniaus arkikatedros vargonininkai: Bernardas Vasiliauskas, Vida Prekerytė, Gražina Kopūstienė, Rimvydas Mitkus ir Eglė Rudokaitė. Maloniai kviečiame! Remiantis LR Vyriausybės operacijų vadovo sprendimu nuo 2021 rugsėjo 13 d. renginiuose gali dalyvauti tik asmenys turintys Galimybių pasą. Vyresni nei 6 metų asmenys privalo dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę. Daugiau informacijos: vargonininkai@gmail.com, https://www.facebook.com/vargonininkai/

Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje (pastatyti 1969) - vienas iš patraukliausių moderniosios

vargonų statybos pavyzdžių Lietuvoje.

Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. Istorinis vargonų

fasadas, puoštas paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia.

Projektuodama dabartinius vargonus, firma Alexander Schuke panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, taip pat

ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. Dėl to, nors XX a. ir vyravo

specifinės vargonų statybos tendencijos, Arkikatedros vargonai tapo šiek tiek minkštesnio skambesio, nei tipiniai neobarokiniai 7-ojo

dešimtmečio instrumentai.

2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.

VILNIAUS ARKIKATEDROS BAZILIKOS VARGONAI

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto partneriai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkikatedra bazilika.

PROGRAMA

Spalio 24 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Johann Sebastian Bach (1685–1750) Preliudas ir fuga h-moll, BWV 544 Vargonuoja Rimvydas Mitkus Enrico Bossi (1861–1925) “Ave Maria”, op. 104, Nr. 2 Edward Elgar (1857–1934) 4 improvizacijos iš ciklo “Vesper Voluntaries”, op. 14 Vargonuoja Bernardas Vasiliauskas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) Fuga fis-moll, VL 223 Vargonuoja Gražina Kopūstienė Charles Marie Widor (1844–1937) Andante sostenuto iš „Symphonie gothique“, op. 70 Vargonuoja Eglė Rudokaitė César Franck (1822–1890) Choralas h-moll, FWV 39 Vargonuoja Vida Prekerytė Bernardas Vasiliauskas – ilgametis Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkas. Koncertinę karjerą pradėjo 1968 m., tapęs I-ojo M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso nugalėtoju. 25-erius profesinio darbo metus atidavė vargonų statybai ir restauravimui, dirbo vargonų intonatoriumi Vilniaus vargonų dirbtuvėje. B.Vasiliauskas yra pirmasis daugelio lietuvių kompozitorių kūrinių atlikėjas, įrašė 15 plokštelių ir 12 CD. Jis koncertavo daugelyje Europos šalių, JAV ir Kanadoje, bendradarbiavo su žymiausiais Lietuvos ir užsienio solistais ir kolektyvais. 2013-aisias B.Vasiliauskas buvo įvertintas LR Kultūros ministerijos garbės ženklu “Nešk savo šviesą ir tikėk” bei Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo statulėle. Nacionalinės vargonininkų asociacijos nariu yra nuo 2007 m. Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkė Vida Prekerytė 1962–1967 m. studijavo Lietuvos Valstybinėje Konservatorijoje (dabar LMTA): fortepijoną – pas prof. S.Vainiūną, vargonus – pas prof. L.Digrį. Aktyvios atlikėjiškos veiklos metais ji koncertavo daugelyje Europos ir Azijos šalių. 1976–2020 m. dėstė fortepijono specialybę ir vedė vargonų fakultatyvo užsiėmimus Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Jos fortepijono klasės mokiniai yra pelnę 20 laureatų vardų tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose. Už pedagoginius pasiekimus V.Prekerytė ne kartą buvo apdovanota Prezidentų V.Adamkaus ir D.Grybauskaitės, Švietimo ministerijos Padėkos raštais. Nuo 2007 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė. Gražina Kopūstienė 1989 metais baigė Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą, chorinio dirigavimo specialybę (mokytojo R.Gražinio klasė). 1989–2000 metais studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonų ir klavesino katedroje, prof. Virginijos Survilaitės klasėje; įgijo magistro laipsnį. 2010 m. stažavosi Austrijoje pas prof. Ch.Iwaną. Nuo 1995 metų ji yra Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkė. Su Arkikatedros chorais aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 2018-ųjų – Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė. Rimvydas Mitkus 2014 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūrą, prof. V.Survilaitės vargonų klasę. 2010 m. pagal ERASMUS programą studijavo Paryžiaus konservatorijoje. 2009 m. J.Naujalio vargonininkų konkurse pelnė II premiją, 2012 m. – I premiją, 2014 m. tapo J.Žuko konkurso nugalėtoju, 2015 m. tarptautiniame M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurse buvo įvertintas diplomu ir specialiuoju prizu už geriausią M.K.Čiurlionio kūrinių interpretaciją. Aktyviai koncertuoja su įvairiais chorais bei solistais Lietuvoje ir už jos ribų, dalyvauja festivaliuose. Nuo 2013 m. dirba mokytoju Pasvalio vaikų muzikos mokykloje, vadovauja Pasvalio mišriam chorui “Canticum novum”. Yra Lietuvos chorų sąjungos narys, nuo 2015 m. – Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys. Eglė Rudokaitė baigė Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos fortepijono specialybę (mok. S.Mikulės kl.) ir vargonų fakultatyvą (dr. V.Pinkevičiaus kl.), šiuo metu studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūroje (doc. dr. B.Vaitkaus vargonų kl.). Yra J.S.Bacho jaunųjų pianistų, “Jaunojo vargonininko”, VI-ojo J.Žuko jaunųjų vargonininkų ir VII-ojo J.Naujalio vargonininkų konkursų laureatė. 2020 m. už studijų pasiekimus pelnė LR Prezidento A.Smetonos vardinę stipendiją. 2014–2021 m. buvo pagrindinė Šv. Kryžiaus (Bonifratrų) bažnyčios Vilniuje vargonininkė, nuo 2020 m. rugsėjo vargonuoja Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Nuo 2017 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.

Tel: 8 611 60151 | El. paštas: vargonininkai@gmail.com

PROGRAMA

VILNIAUS ARKIKATEDROS VARGONAI

Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje (pastatyti 1969) - vienas iš patraukliausių moderniosios vargonų statybos pavyzdžių Lietuvoje. Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. Istorinis vargonų fasadas, puoštas paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia. Projektuodama dabartinius vargonus, firma Alexander Schuke panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, taip pat ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. Dėl to, nors XX a. ir vyravo specifinės vargonų statybos tendencijos, Arkikatedros vargonai tapo šiek tiek minkštesnio skambesio, nei tipiniai neobarokiniai 7-ojo dešimtmečio instrumentai. 2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.

VOX ORGANI CATHEDRALIS 2021:

ARKIVYSKUPO JULIJONO

STEPONAVIČIAUS ATMINIMUI

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto partneriai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkikatedra bazilika.