Vox organi Cathedralis 2022

Tel: 8 611 60151 | El. paštas: vargonininkai@gmail.com

VOX ORGANI CATHEDRALIS 2022:

MONSINJORO KAZIMIERO VASILIAUSKO ATMINIMUI

Šiemet visoje Lietuvoje vyksta monsinjoro Kazimiero Vasiliausko (1922-2001) gimimo šimtmečiui skirti renginiai: parodos, konferencijos, paskaitos, diskusijos, monsinjoro iš lagerio rašytų laiškų skaitymai. Nacionalinė vargonininkų asociacija monsinjoro atminimą pagerbia vargonų ir chorinės muzikos koncertais Vilniaus arkikatedroje. „Man Vilnius brangus kaip ir kiekvienam lietuviui… Ir istoriniu, ir meno požiūriu, be abejo, Lietuvoje nėra kito tokio miesto. Manyčiau, kad Vilnius pelnytai vadinamas šventuoju miestu, nes čia sutelktos pačios svarbiausios tautos šventovės, ne tik religinės, bet ir meno, mokslo, kultūros“, - interviu „Vakarinėms naujienoms“ 1996 m. yra sakęs monsinjoras. K.Vasiliauskas buvo pirmasis atkurtos Vilniaus arkikatedros klebonas, pirmasis Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius, eruditas, literatūros ir meno žinovas. K.Vasiliauskui tapus Vilniaus arkikatedros klebonu, atgijo ir atsinaujino Arkikatedros muzikinis gyvenimas: steigėsi nauji chorai, po Arkikatedros skliautais skambėjo sakralinių kūrinių premjeros, vyko poezijos ir muzikos vakarai. Kazimiero Vasiliausko biografijoje atsispindi svarbiausių XX a. antros pusės Vilniaus istorinių ir kultūrinių įvykių ženklai - jie ryškėja ir monsinjoro atminimui skirtuose „Vox organi Cathedralis“ koncertuose. Balandžio 24 d., sekmadienį, 16 val. Vilniaus sakralinės muzikos choras „Adoramus“ (meno vadovai ir dirigentai Imantas Jonas Marijus Šimkus ir Mantvydas Drūlia), Vilniaus arkikatedros vargonininkė Eglė Rudokaitė. Programoje „Fructus silentii“ - lietuvių, latvių ir estų kompozitorių kūriniai. Gegužės 22 d., sekmadienį, 14 val. Vilniaus arkikatedros bazilikos Jaunimo choras (meno vadovė ir dirigentė Violeta Savickaitė-Paciūnienė), Aistė Pilibavičiūtė (sopranas), Arminas Skirvainis (baritonas), Vilniaus arkikatedros vargonininkas Rimvydas Mitkus. Programoje „Te Deum laudamus“ - R.Schumanno, A.Dvořáko, M.K.Čiurlionio, K.Vasiliauskaitės, V.Augustino kūriniai. Rugsėjo 18 d., sekmadienį, 14 val. Eglė Šeduikytė-Korienė (vargonai), Živilė Tamaševičienė (vargonai), Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos choras (vadovė Živilė Tamaševičienė). Programoje „Karalių aplankymas“ - G.Frescobaldi, J.S.Bacho, J.Alaino, J.Langlais, H.Nibelle, Š.Nako kūriniai, V.Mačernio poezija. Daugiau informacijos: dr. Balys Vaitkus, tel. +370 611 60151, vargonininkai@gmail.com, https://www.facebook.com/vargonininkai/

Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje (pastatyti 1969) - vienas iš patraukliausių moderniosios

vargonų statybos pavyzdžių Lietuvoje.

Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. Istorinis vargonų

fasadas, puoštas paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia.

Projektuodama dabartinius vargonus, firma Alexander Schuke panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, taip pat

ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. Dėl to, nors XX a. ir vyravo

specifinės vargonų statybos tendencijos, Arkikatedros vargonai tapo šiek tiek minkštesnio skambesio, nei tipiniai neobarokiniai 7-ojo

dešimtmečio instrumentai.

2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.

VILNIAUS ARKIKATEDROS BAZILIKOS VARGONAI

Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto partneriai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkikatedra bazilika, Vilniaus sakralinės muzikos choras “Adoramus”.

PROGRAMA

Balandžio 24 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vilniaus sakralinės muzikos choras „Adoramus“ (vadovai Imantas Jonas Marijus Šimkus ir Mantvydas Drūlia) Eglė Rudokaitė (vargonai) Dzintra Kurme-Gedroica (* 1968) Preliudas „Pa Duruflē pēdām“ Jurgis Kubilius (* 1998) „Konsekracija“ iš „Diptiko vargonams“ Imantas Šimkus (* 1994) Mišios cis-moll Arvo Pärt (* 1935) „Salve Regina“ Vaclovas Augustinas (* 1959) „Tavo Gimimas, Dievo Gimdytoja Mergele“ „Mano Dieve“ Imantas Šimkus „Duok man save, mano Dieve“ Vaclovas Augustinas Sanctus „Da Pacem, Domine“ „Anima Christi“ Pēteris Vasks (* 1946) „The Fruit of Silence“ ******* Vilniaus sakralinės muzikos choras „Adoramus“ buvo suburtas dirigento Imanto Jono Marijaus Šimkaus 2015 m. rugsėjį, Šv. Jono brolių vienuolyne. Choras vienija daugiau kaip 40 muzikuoti mėgstančių žmonių, didelę širdies dalį skiriančių liturginės ir sakralinės muzikos atlikimui. Šiuo metu choristai gieda vakarinėse šv. Mišiose Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje. Pagrindinis choro „Adoramus“ tikslas atliepia jo pavadinimą - tai siekis šlovinti Dievą ir skleisti artimo meilę per giesmę, muziką. Šiam tikslui pasiekti, siekiant tobulėti muzikos atlikimo srityje choras ne tik gieda šv. Mišiose ir bažnytinių iškilmių metu, bet ir organizuoja meistriškumo kursus, išvykas, rengia koncertines programas. Tarp svarbiausių įvykių galima minėti pal. T.Matulionio beatifikaciją, koncertą popiežiaus Pranciškaus apaštališkojo vizito Lietuvoje metu, 2019 m. vykusias gastroles Prancūzijoje ir Austrijoje, 2020 m. vykusį koncertą „Lumen“, skirtą pasaulinės pandemijos aukoms atminti. 2019 m. choras išleido kompaktinį diską „Benedicta Tu“. Choras „Adoramus“ prisideda ir prie įvairių iniciatyvų įgyvendinimo, bendradarbiauja su kitais chorinės muzikos kolektyvais: 2020 m. sausio 13 d. choras „Adoramus“ koncertavo kartu su Vilniaus miesto savivaldybės kameriniu choru „Jauna muzika“ minint Laisvės gynėjų dieną, 2021 m. birželio 25 d. dalyvavo Nacionalinės vargonininkų asociacijos organizuojamų Šv. Grigaliaus bažnytinės muzikos studijų egzamine, savo koncertu 2021 m. birželį užbaigė XIV-ąjį sakralinės muzikos festivalį Telšiuose, skirtą vargonininko Albino Jasenausko atminimui, 2021 rugsėjo 1 d. Akademinės sielovados centro organizuotas choro „Adoramus“ vakaro koncertas vainikavo Vilniaus universiteto studijų metų pradžios šventę „Renovatio studiorum“. Siekdamas plėsti liturginės muzikos repertuarą lietuvių kalba, 2020 m. choras organizavo Lietuvos liturginės muzikos kompozicijų konkursą. Laureatų kompozicijos – penkerios Mišios mišriam chorui a cappella - išleistos šio konkurso natų leidinyje. Jame spausdinamos kompozicijos yra patvirtintos, kaip tinkamos atlikti liturgijoje (Nihil obstat, kun. Kęstutis Palikša; Imprimatur, ark. Gintaras Grušas). 2021 m. rudenį įvyko šio leidinio pristatymo koncertai, laureatų kompozicijas choras „Adoramus“ atliko ir festivalio „Betliejaus žvaigždė“ atidarymo koncerte Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje. Choro meno vadovai ir dirigentai: Imantas Jonas Marijus Šimkus ir Mantvydas Drūlia, antrasis dirigentas Kęstutis Daugirdas, chormeisterė Agnieška Savel. Eglė Rudokaitė 2017 metais baigė Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą, fortepijono specialybę (mok. Sonatos Mikulės kl.). Nuo 2013-ųjų ji lankė vargonų fakultatyvo pamokas pas mokytoją dr. Vidą Pinkevičių, o nuo 2017 studijuoja LMTA doc. dr. Balio Vaitkaus vargonų klasėje. Tobulinosi prof. P. van Dijko, M.Perestegi, H.Lucke’s, J.Ebenbauerio, M.Tomadino, J.-B.Monnot ir kt. meistriškumo kursuose. 2016 m. J.S.Bacho jaunųjų pianistų konkurse Vilniuje E.Rudokaitė laimėjo I premiją ir laureatės diplomą, pelnė laureatės vardą „Jaunojo vargonininko“ konkurse Kaune, tais pačiais metais buvo įvertinta antrąja premija Vilniuje vykusiame Jono Žuko jaunųjų vargonininkų konkurse. 2019 m. ji tapo VII-ojo J.Naujalio vargonininkų konkurso I-os premijos laureate bei pelnė specialų prizą už geriausią Naujalio kūrinio interpretaciją. 2020 m. už studijų pasiekimus pelnė LR Prezidento A.Smetonos vardinę stipendiją. Yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė. 2014–2021 m. E.Rudokaitė buvo pagrindinė Šv. Kryžiaus (Bonifratrų) bažnyčios Vilniuje vargonininkė. Nuo 2020 m. vargonuoja Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, nuo 2021 m. rugsėjo dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Gegužės 22 d. 14 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vilniaus arkikatedros Jaunimo choras (vad. Violeta Savickaitė-Paciūnienė) Aistė Pilibavičiūtė (sopranas) Arminas Skirvainis (baritonas) Rimvydas Mitkus (vargonai) Robert Schumann (1810–1856) Fuga BACH tema, op. 60 Nr. 6 Vaclovas Augustinas (* 1959) „Tėvyne mūsų“ (ž. Vlado Braziūno) Kristina Vasiliauskaitė (* 1956) „Begalinis Viešpaties pasaulis“ (ž. Bernardo Brazdžionio) Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) Fuga c-moll, VL 219 Antonín Dvořák (1841–1904) „Te Deum“ solistams, chorui ir vargonams, op. 103: I. Allegro moderato, maestoso II. Lento maestoso III. Vivace IV. Lento ******* Vilniaus arkikatedros bazilikos Jaunimo choras. Nuo pat 1989-ųjų choras gieda Vilniaus arkikatedroje bazilikoje šv. Mišiose kiekvieną sekmadienį bei religinėse šventėse. Choro repertuaras – gausus ir įvairus: W.A.Mozarto, G.Verdi, F.Schuberto, Ch.Gounod, C.Saint-Saënso, F.Mendelssohno, A.Dvořáko stambios formos kūriniai (mišios, oratorijos, kantatos), J.Naujalio, G.Šukio, G.Purlio, L.Abario, V.Miškinio, M.Natalevičiaus, K.Vasiliauskaitės, G.Samsono ir kitų lietuvių autorių sakralinė muzika. Per 30 gyvavimo metų choras surengė pasirodymus Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Norvegijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje. 2005 m. Prevezos (Graikija) tarptautiniame chorų konkurse laimėjo sidabro medalį mišrių chorų grupėje. Kolektyvas dažnai gieda įvairiose Lietuvos bažnyčiose, religinėse šventėse, dainų šventėse, sakralinės muzikos koncertuose, bendradarbiauja su žymiausiais Lietuvos orkestrais, chorais, solistais. Iki 2017 metų pamaldose ir koncertuose chorui akompanavo vargonininkas Bernardas Vasiliauskas, nuo 2019-ųjų spalio su choru bendradarbiauja Rimvydas Mitkus. Chorui nuo įkūrimo vadovauja Violeta Savickaitė-Paciūnienė. Aistė Pilibavičiūtė 2015 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, solinio dainavimo magistrantūrą (doc. J.Stupnianek klasė). 2016 m. ji tapo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro įsteigtos „Operos švyturių“ nominacijos „Metų operos viltis“ laureate. 2018 m. LNOBT išrinkta geriausia metų operos soliste, tais pačiais metais nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už Iljos vaidmenį W.A.Mozarto operoje „Idomenėjas“. Dainininkė kuria pagrindinius vaidmenis LNOBT: Mikaela (G.Bizet „Karmen“), Mimi (G.Puccini „Bohema“), Džiuljeta (V.Bellini „Montekiai ir Kapulečiai“), Siuzana (W.A.Mozarto „Figaro vedybos“) ir kt., taip pat Vilnius City Opera spektakliuose. Solistę sėkmė lydi ir tarptautiniuose konkursuose: 2013 m. ji pateko į geriausiųjų dvidešimtuką prestižiniame Neue-Stimmen konkurse Vokietijoje, pelnė diplomą ir publikos simpatijų prizą A.Dvořáko dainavimo konkurse; jai atiteko Grand Prix konkurse-festivalyje Le Strade d’Europa. Dainininkė koncertuoja su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Valstybiniu Vilniaus kvartetu, M.K.Čiurlionio kvartetu, ansambliu Musica humana ir kt. Arminas Skirvainis 2018 m. magistro laipsniu baigė prof. V.Prudnikovo dainavimo klasę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas. Kuria vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre : G.Puccini operoje „Bohema“ (Šonaras), J.F.Halevy operoje „Žydė“ (Albertas), G.Verdi operoje „Don Karlas“ (Flamandų deputatas), R.Šerkšnytės operoje „Penki Merės stebuklai“ (Vincentas), dainuoja ir kituose Lietuvos teatruose. Solistas koncertuoja su kameriniais ir simfoniniais orkestrais, taip pat bendradarbiauja su Opera Accelerator ir Vilnius City Opera projektais. 2021 m. su Lietuvos Valstybiniu simfoniniu orkestru pasirodė Pažaislio muzikos festivalyje. 2022 m. dalyvavo LRT KLASIKA surengtame Ukrainos palaikymo koncerte „Mūsų muzika prieš karą“. Rimvydas Mitkus 2014 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūrą, prof. V.Survilaitės vargonų klasę. 2010 m. pagal ERASMUS programą studijavo Paryžiaus konservatorijoje. 2009 metais J.Naujalio vargonininkų konkurse pelnė II premiją, o 2012 – I premiją; 2014 m. jis tapo J.Žuko konkurso nugalėtoju, o 2015 m. tarptautiniame M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurse buvo įvertintas diplomu ir specialiuoju prizu už geriausią M.K.Čiurlionio kūrinių interpretaciją. R.Mitkus aktyviai koncertuoja su įvairiais chorais bei solistais Lietuvoje ir už jos ribų, dalyvauja festivaliuose. Nuo 2013 m. dirba mokytoju Pasvalio vaikų muzikos mokykloje, vadovauja Pasvalio mišriam chorui Canticum novum. Yra Lietuvos chorų sąjungos narys, nuo 2015 m. – Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys. Nuo 2019-ųjų yra Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkas.

Rugsėjo 18 d. 14 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Eglė Šeduikytė-Korienė (vargonai) Živilė Tamaševičienė (vargonai) Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos choras (vad. Živilė Tamaševičienė) Jean Langlais (1907–1991) Solo pedalams Frescobaldi tema iš ciklo „Hommage à Frescobaldi“ Johann Sebastian Bach (1685–1750) Choralas „Wachet auf, ruft uns die Stimme“ (Budėkite, kviečia mus balsas) iš Kantatos Nr. 140 Adagio, BWV 564 Choralas „Werde munter, mein Gemüte“ (Pabuski, mano siela) iš Kantatos Nr. 147 Šarūnas Nakas (g. 1962) „Karalių aplankymas“. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko gimimo 100-mečiui (2022, pasaulinė premjera) Vargonuoja Eglė Šeduikytė-Korienė Girolamo Frescobaldi (1583–1643) Toccata Himnas „Ave maris stella“ Canzona Jehan Alain (1911–1940) „Choral cistercien“ Henri Nibelle (1883–1967) Trys pjesės himno „Ave maris stella“ tema Vargonuoja Živilė Tamaševičienė Grigališkąjį choralą gieda ir Vytauto Mačernio poeziją skaito Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos klierikai. ******* Eglė Šeduikytė-Korienė baigė fortepijono specialybę Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, vargonų magistro studijas (dėst. Balys Vaitkus) ir meno aspirantūrą (prof. Leopoldas Digrys) Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Apgynė disertaciją „Vargonų menas Lietuvoje XIX a. pabaigoje–XX a. pirmojoje pusėje: tautinės vargonų mokyklos susiformavimas“ (LMTA, 2008). Parašė mokslo monografijas „Lietuvos vargonų menas XIX a. pabaiga–XX a. pirmoji pusė“ (Vilnius: LMTA, 2012) ir „Pasirinkęs laisvę. Vargonininkas Jonas Žukas“ (Vilnius: LMTA, 2020), kuri Lietuvos kompozitorių sąjungos geriausių muzikologijos darbų konkurse buvo apdovanota Vytauto Landsbergio premija. Dirbo vargonininke Vilniaus universitete, tobulinosi prof. Haraldo Vogelio, Michelio Chapuis, Williamo Porterio, Jacqueso van Oortmersseno ir kt. meistriškumo kursuose Vokietijoje, Švedijoje, Olandijoje, Lietuvoje, dalyvavo festivaliuose, koncertuose, išleido įrašų su VU Kamerinės muzikos ansambliu (vad. Paulius Koncė). Šiuo metu dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, yra Lietuvos kompozitorių sąjungos narė, dalyvauja įvairių kultūros ir meno organizacijų veikloje, tarptautinėse mokslo konferencijose, nuolat publikuoja straipsnius recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir kultūros leidiniuose. Živilė Stonytė-Tamaševičienė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė muzikologijos ir vargonų (dėst. Balio Vaitkaus kl.) magistrantūros studijas. Tobulinosi vargonų kursuose pas Hansą-Olą Ericssoną (Švedija), Lorenzo Ghielmi (Italija) ir kt. Koncertuoja su chorais, solistais, kameriniais ansambliais. Yra grigališkojo choro „Schola Gregoriana Vilnensis“ merginų grupės įkūrėja ir bendro choro ilgametė vadovė (vadovavo 1991–1995, 1999–2007 metais). Grigališkąjį choralą studijavo Prancūzijos Solesmes šv. Petro benediktinų vienuolyne (pas t. Danielių Saulnier), tobulinosi dr. Mary Berry (Kembridžas), prof. Goddehardo Joppicho, prof. Alexanderio M. Schweitzerio (Vokietija), prof. Juano Carloso Ascensio (Ispanija) ir kt. kursuose. Su kolegomis organizuoja Grigališkojo choralo savaites, jose dėsto. Surengė teminių senosios muzikos koncertų („Senoji Katedros muzika“, „In monte Oliveti“, „Bruno caelos petiit“). Šiuo metu yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Leidybos centro vadovė. Nuo 2015 m. dėsto Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje, nuo 2018 m. vadovauja seminaristų chorui. Vilniaus šv. Kazimiero grigališkojo choralo studijos valdybos narė, Lietuvos kompozitorių sąjungos narė. 2019 m. pabaigoje Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje atrado sąsiuvinį su 29 nežinomais Naujalio kūriniais vyrų chorui. Juos, kaip ir kitus jo kūrinius chorui, su komentarais publikavo leidinyje „Juozas Naujalis. Motetta“ (Vilnius: LMTA, 2020). Rūpinasi šių kūrinių sklaida visuomenėje ir jų atlikimu. J. Naujalio motetus pristatė daugelyje koncertų Lietuvoje su Kauno mišriu jaunimo choru „Exaudi“ ir su Seminarijos choru. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos choras (vadovė Živilė Tamaševičienė) susibūrė 2018 metais. Iškilmių metu gieda Seminarijoje, Aušros Vartų atlaiduose, koncertuoja Lietuvoje. 2022 m. kovo mėn. su choru „Laeta voce“ surengė koncertą Šv. Ignaco bažnyčioje Paryžiuje. Didžiausią dėmesį skiria liturginei muzikai: grigališkajam choralui, polifoninei įvairių laikų muzikai, taip pat kantičkoms.

Tel: 8 611 60151 | El. paštas: vargonininkai@gmail.com

PROGRAMA

VILNIAUS ARKIKATEDROS VARGONAI

Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje (pastatyti 1969) - vienas iš patraukliausių moderniosios vargonų statybos pavyzdžių Lietuvoje. Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. Istorinis vargonų fasadas, puoštas paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia. Projektuodama dabartinius vargonus, firma Alexander Schuke panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, taip pat ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. Dėl to, nors XX a. ir vyravo specifinės vargonų statybos tendencijos, Arkikatedros vargonai tapo šiek tiek minkštesnio skambesio, nei tipiniai neobarokiniai 7-ojo dešimtmečio instrumentai. 2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.

VOX ORGANI CATHEDRALIS 2022:

MONSINJORO KAZIMIERO VASILIAUSKO

ATMINIMUI

Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto partneriai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkikatedra bazilika, Vilniaus sakralinės muzikos choras “Adoramus”.

Vilniaus sakralinės muzikos choras „Adoramus“ (vadovai Imantas Jonas Marijus Šimkus, Mantvydas Drūlia) Eglė Rudokaitė (vargonai) Dzintra Kurme-Gedroica (* 1968) Preliudas „Pa Duruflē pēdām“ Jurgis Kubilius (* 1998) „Konsekracija“ iš „Diptiko vargonams“ Imantas Jonas Marijus Šimkus (* 1994) Mišios cis-moll Arvo Pärt (* 1935) „Salve Regina“ Vaclovas Augustinas (* 1959) „Tavo Gimimas, Dievo Gimdytoja Mergele“, „Mano Dieve“ Imantas Jonas Marijus Šimkus „Duok man save, mano Dieve“ Vaclovas Augustinas Sanctus „Da Pacem, Domine“ „Anima Christi“ Pēteris Vasks (* 1946) „The Fruit of Silence“