Vox organi Cathedralis 2022

Tel: 8 611 60151 | El. paštas: vargonininkai@gmail.com

VOX ORGANI CATHEDRALIS 2022

Minint “Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos” (1972-1989) leidybos pradžios 50-metį 2022-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė šio pogrindžio leidinio metais. Ta intencija kiekvienas ciklo “Vox organi Cathedralis 2022” koncertas bus skirtas “Kronikos” bendradarbiams: steigėjams, redaktoriams, autoriams, vertėjams, leidėjams ir platintojams. Visus koncertus vienys bendra gija - muzikinė Malda (Prière, Preghiera, Saeta, Lūgšana, Molitva ir kt.), kūrinys, įkvėptas tikėjimo dovanos, simbolizuojantis prarastąją tėvynę, atskirtį nuo laisvojo pasaulio, kančią ir viltį, šviesos ir sakralumo ilgesį. Programose skambės italų, ispanų, kanadiečių, latvių, lietuvių, prancūzų, ukrainiečių kompozitorių maldos. Mažieji vidudienio rečitaliai vyks vasaros ketvirtadieniais nuo birželio 2 iki rugpjūčio 25 d. Pradžia - 12 val., trukmė - 20-25 min. Vargonuos Diana Encienė, Laura Gedgaudaitė-Domarkienė, Indrė Gerikaitė, Jurgita Kazakevičiūtė, Gražina Kopūstienė, Gražina Petrauskaitė, Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė, Vidas Pinkevičius, Vida Prekerytė, Eglė Rudokaitė, Dovilė Savickaitė, Gražina Trekur ir Balys Vaitkus. Daugiau informacijos: dr. Balys Vaitkus, tel. +370 611 60151, vargonininkai@gmail.com, https://www.facebook.com/vargonininkai/

Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje (pastatyti 1969) - vienas iš patraukliausių moderniosios

vargonų statybos pavyzdžių Lietuvoje.

Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. Istorinis vargonų

fasadas, puoštas paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia.

Projektuodama dabartinius vargonus, firma Alexander Schuke panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, taip pat

ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. Dėl to, nors XX a. ir vyravo

specifinės vargonų statybos tendencijos, Arkikatedros vargonai tapo šiek tiek minkštesnio skambesio, nei tipiniai neobarokiniai 7-ojo

dešimtmečio instrumentai.

2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.

VILNIAUS ARKIKATEDROS BAZILIKOS VARGONAI

Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto partneriai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkikatedra bazilika.

PROGRAMA

Gordon Young (1919–1998) “Prelude in Classic Style” Dieterich Buxtehude (1637–1707) “Nun bitten wir den heiligen Geist”, BuxWV 208 Christoph Wolfgang Druckenmüller (1687–1741) Präludium und Chaconne in D Mykola Lysenko | Микола Лисенко (1842–1912) “Молитва за Україну” Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė (* 1976) “Victimae Paschali Laudes”, op. 4 Vargonuoja Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė Vargonininkė dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė yra istorinių atlikimo praktikų propaguotoja, ypatinga jos domėjimosi sritis – XVII a. Šiaurės Vokietijos vargonų meistrai ir J.S.Bachas. Magistro laipsniu baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, 2001-2003 m. studijavo Rytų Mičigano universitete (JAV), kur įgijo magistro diplomą (prof. P.Ruiter-Feenstra klasė), o 2006 m. baigė Nebraskos- Linkolno universitetą (JAV), įgydama Muzikos menų daktaro laipsnį (prof. G.Ritchie ir Q.Faulkner klasės). Atlikėjos koncertinė veikla driekiasi per įvairias Europos šalis ir JAV, ji dalyvavo įvairiuose prestižiniuose vargonų meistriškumo kursuose ir akademijose Švedijoje, Nyderlanduose, JAV ir kitose šalyse. Ji yra viena iš Nacionalinės vargonininkų asociacijos įkūrėjų, iki 2017 m. buvo Asociacijos generalinė sekretorė. Šiuo metu A.Motūzaitė-Pinkevičienė yra Vilniaus universiteto vargonininkė ir kartu su Vidu Pinkevičiumi vadovauja VU vargonų studijai “Unda Maris”, yra “Vargonavimo paslapčių” tinklaraščio, tinklalaidės ir mokymo svetainės kūrėjai.

Birželio 2 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Phil Lehenbauer (* 1960) Voluntary in F Major Joseph Rheinberger (1839–1901) Arioso, op. 156 Nr. 2 Carson Cooman (* 1982) “Opening Day”, op. 1453 Jan Zwart (1877–1937) “Een Vaste Burg is onze God” Vidas Pinkevičius (* 1976) “Malda už taiką”, op. 95 Tokata “Veni Creator Spiritus” tema, op. 110 Vargonuoja Vidas Pinkevičius Vidas Pinkevičius baigė bakalauro ir magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, studijavo vargonų, improvizacijos ir klavesino klasėse pas prof. P.Ruiter-Feenstra Rytų Mičigano universitete (JAV), kur įgijo humanitarinių mokslų magistro diplomą. 2006 m. baigė Nebraskos-Linkolno universitetą (JAV), kur studijavo prof. Q.Faulknerio ir G.Ritchie klasėse, apsigynė disertaciją apie improvizaciją J.S.Bacho stiliumi ir įgijo muzikos menų daktaro laipsnį. Menininkas laimėjo keletą prestižinių stipendijų ir konkursų, tarp jų – geriausio atlikėjo konkursą Rytų Mičigano universitete (2002). Jis koncertavo įvairiose Europos šalyse ir JAV, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose, prestižiniuose meistriškumo kursuose Švedijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, JAV ir kitose šalyse. Kaip solistas grojo su svarbiausiais Lietuvos orkestrais. Kartu su žmona Aušra Motūzaite-Pinkevičiene jis dažnai atlieka vargonų duetus. 2008 m. su fleitininku Giedriumi Gelgotu įrašė pirmąją Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios vargonų ir fleitos muzikos kompaktinę plokštelę. V.Pinkevičius - vienas iš 2007 m. įkurtos Nacionalinės vargonininkų asociacijos iniciatorių, iki 2017-ųjų buvo Asociacijos vadovu. Šiuo metu V.Pinkevičius yra Vilniaus universiteto vargonininkas, su A.Motūzaite-Pinkevičiene vadovauja VU vargonų studijai “Unda Maris”. Jis yra aktyvus vargonų meno populiarintojas ir garsina šį instrumentą rengdamas įvairias paskaitas, seminarus, demonstracijas ir koncertus.

Birželio 9 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Gabriel Pierné (1863–1937) Preliudas iš “Trois pièces”, op. 29 Eduardo Torres (1872–1934) Saeta I Saeta II Felix Mendelssohn-Bartholdy (1809–1847) Sonata c-moll, op. 56 Nr. 2: I. Grave. Adagio II. Allegro maestoso e vivace III. Fuga: Allegro moderato Vargonuoja Eglė Rudokaitė Eglė Rudokaitė 2017 metais baigė Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą, fortepijono specialybę (mok. Sonatos Mikulės kl.). Nuo 2013-ųjų ji lankė vargonų fakultatyvo pamokas pas mokytoją dr. Vidą Pinkevičių, o nuo 2017 studijuoja LMTA doc. dr. Balio Vaitkaus vargonų klasėje. Tobulinosi prof. P. van Dijko, M.Perestegi, H.Lucke’s, J.Ebenbauerio, M.Tomadino, J.-B.Monnot ir kt. meistriškumo kursuose. 2016 m. J.S.Bacho jaunųjų pianistų konkurse Vilniuje E.Rudokaitė laimėjo I premiją ir laureatės diplomą, pelnė laureatės vardą “Jaunojo vargonininko” konkurse Kaune, tais pačiais metais buvo įvertinta antrąja premija Vilniuje vykusiame Jono Žuko jaunųjų vargonininkų konkurse. 2019 m. ji tapo VII-ojo J.Naujalio vargonininkų konkurso I-os premijos laureate bei pelnė specialų prizą už geriausią Naujalio kūrinio interpretaciją. 2020 m. už studijų pasiekimus pelnė LR Prezidento A.Smetonos vardinę stipendiją. Yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė. 2014–2021 m. E.Rudokaitė buvo pagrindinė Šv. Kryžiaus (Bonifratrų) bažnyčios Vilniuje vargonininkė. Nuo 2020 m. vargonuoja Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, nuo 2021 m. rugsėjo dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Birželio 16 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Petr Eben (1929–2007) Prologas iš ciklo “The Labyrinth of the World and the Paradise of the Heart” Eugène Ernest Hillemacher (1818–1887) “Prière” Henri Mulet (1878–1967) “Rosace” ir “Tu es Petra” iš ciklo “Esquisses byzantines” Vargonuoja Jurgita Kazakevičiūtė Jurgita Kazakevičiūtė 2000 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė vargonų bakalauro studijas, 2002 m. įgijo vargonų magistro laipsnį (prof. V.Survilaitės klasė). 2001-2003 m. studijavo Zalcburgo (Austrija) universitete “Mozarteum” pas prof. H.Metzgerį. 2005 m. baigė LMTA vargonų aspirantūrą, įgijo menų licenciato laipsnį. Tobulinosi meistriškumo kursuose Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lietuvoje. J.Kazakevičiūtė dalyvavo vargonininkų konkursuose Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Lietuvoje. 2004 m. tapo J.Naujalio jaunųjų vargonininkų konkurso Vilniuje I-os premijos laureate, 2007 m. Vilniuje laimėjo I-ąją premiją tarptautiniame M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurse. Kaip solistė ir su įvairiais ansambliais vargonuoja Lietuvos, Austrijos, Italijos, Vokietijos, Šveicarijos, Ispanijos, Prancūzijos bažnyčiose, dalyvauja festivaliuose. Ji dirbo vargonininke Zalcburgo Šv. Vitalio bažnyčioje, Vilniaus Palaimintojo J.Matulaičio bažnyčioje, Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje. Nuo 2008 m. - Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokytoja: dėsto vargonus ir bendrąjį fortepijoną. Nuo 2017-ųjų yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos Valdybos narė. 2018 m. dalyvavo įrašant CD “Sūduvos vargonų portretas”.

Birželio 23 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Johann Sebastian Bach (1685–1750) “In dir ist Freude”, BWV 615 “Kyrie, Gott heiliger Geist”, BWV 674 Choralinė fantazija “Komm, heiliger Geist, Herre Gott”, BWV 651 Alexandre Guilmant (1837–1911) “Prière”, op. 16 Nr. 2 Théodore Dubois (1837–1924) “Grand Choeur” iš “12 Pièces pour orgue” Vargonuoja Diana Encienė Diana Encienė baigė fortepijono ir vargonų specialybes (pastarąją prof. Leopoldo Digrio klasėje) Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tobulinosi daugelio garsiausių Europos vargonininkų meistriškumo seminaruose. Vargonininkė nuolat koncertuoja Lietuvoje bei kitose Europos šalyse (Lenkijoje, Rumunijoje, Anglijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Estijoje). Rengia solinius vargonų muzikos rečitalius bei įvairius kūrybinius projektus su garsiais Lietuvos atlikėjais - jos koncertiniais partneriais yra buvę Artūras Anusauskas, Aušra Cicėnaitė, Asta Krikščiūnaitė, Judita Leitaitė, Zbignevas Levickis, Regina Maciūtė, Liudas Mikalauskas, Jurga Šeduikytė, Regina Šilinskaitė, Irena Zelenkauskaitė ir daug kitų žinomų muzikų. Atlikėja yra dariusi įrašų Lietuvos Radijui. Dalyvavo įrašant CD “Sūduvos vargonų portretas”, taip pat išleido CD ir vinilinę plokštelę su dainininke Jurga Šeduikyte “To the Sky”. Šiuo metu D.Encienė dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Pagirių meno mokykloje. Nuo 2017 m. ji yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.

Birželio 30 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

August Gottfried Ritter (1811–1885) “Mache dich, mein Geist, bereit”, op. 38 Nr. 34 Flor Peeters (1903–1986) Largo, op. 71 Nr. 2 Aivars Kalējs (* 1951) “Lūgšana” Miloslav Kabeláč (1908–1979) Fantasia in d, op. 32 Nr. 1 Vargonuoja Indrė Gerikaitė Indrė Gerikaitė groti vargonais pradėjo būdama penkiolikos, besimokydama M.K.Čiurlionio menų mokykloje, vėliau vargonus studijavo Vilniaus konservatorijoje, prof. L.Digrio klasėje. Nuo 2000-ųjų studijavo vargonus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2007 metais įgydama magistro diplomą. I.Gerikaitė dalyvavo profesorių L.Lohmanno, G.Bovet ir kt. meistriškumo kursuose. 2004 m. I.Gerikaitė tapo J.Naujalio jaunųjų vargonininkų konkurso III premijos laureate. 2008 m. II-jame Jono Žuko vargonininkų konkurse pelnė II-ąją premiją ir specialųjį Latvijos vargonininkų gildijos prizą. 2010-aisiais tapo III-ojo Jono Žuko vargonininkų konkurso II-os premijos laureate. 2005-2015 m. I.Gerikaitė dirbo Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios vargonininke ir choro vadove, 2015-2020 m. buvo Pilaitės Šv. Juozapo parapijos Vilniuje vargonininkė ir chorų vadovė. Nuo 2020 m. vargonuoja Vilniaus Aušros Vartų (Šv. Teresės) bažnyčioje. Solo, taip pat su įvairiais solistais ir chorais ji koncertavo Lietuvoje, Belgijoje, Ispanijoje, Vokietijoje. Nuo 2017 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė. 2019 m. dalyvavo įrašant kompaktinę plokštelę “Juozas Naujalis. Kūriniai vargonams”.

Liepos 7 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Juozas Naujalis (1869–1934) Preliudas G-dur “Malda” Edward Elgar (1857–1934) Iš “Vesper Voluntaries”, op. 14: Introduction. Adagio Andante Allegretto pensoso Poco allegro Vargonuoja Gražina Kopūstienė Gražina Kopūstienė 1989 metais baigė Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą, chorinio dirigavimo specialybę (mokytojo R.Gražinio klasė). 1989–2000 metais studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonų ir klavesino katedroje, prof. Virginijos Survilaitės klasėje; įgijo magistro laipsnį. 2010 m. stažavosi Austrijoje pas prof. Ch.Iwaną. Nuo 1995 metų ji yra Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkė. Su Arkikatedros chorais aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 2018-ųjų – Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.

Liepos 14 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Andrea Amici (* 1972) “Sub tuum praesidium” iš “Tre Preghiere per organo”, op. 7 Marco Enrico Bossi (1861–1925) “Colloquio con le rondini” iš “3 Momenti francescani”, op. 140 Nr. 2 Guy Weitz (1883– 1970) “Regina Pacis” iš Vargonų simfonijos Nr. 1 Vargonuoja Gražina Petrauskaitė Gražina Petrauskaitė baigė Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos chorinio dirigavimo specialybę, 1993 m. įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kur baigė bakalauro ir magistro studijas Vargonų ir klavesino katedroje (dėst. J.Barkauskaitė). Grojo tarptautiniuose meistriškumo kursuose, kuriems vadovavo žymūs vargonininkai A.Rössler, J.Laukvik, L.Lohmann, M.Philips ir kt., dalyvavo tarptautiniame M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurse (1999). G.Petrauskaitė koncertuoja solo ir su įvairiais atlikėjais bei kameriniais ansambliais Lietuvoje ir užsienyje. Ji vargonavo daugelyje Lietuvos miestų, taip pat Švedijoje, Slovakijoje, Vokietijoje. Ne kartą koncertavo tarptautiniame festivalyje “Druskininkų vasara su Čiurlioniu”, R.Lymano festivalyje Rokiškyje, Aukštaitijos vargonų muzikos festivalyje, M.Mažvydo festivalyje Tauragėje, Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje, Vilniaus Arkikatedroje. Tarp nuolatinių jos kūrybinių partnerių - dainininkės Jūratė Vizbaraitė, Vega Maščinskaitė, Jonė Babelytė ir kt. Gražina Petrauskaitė dirba pedagoginį darbą Vievio meno mokykloje, yra Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios vargonininkė. Nuo 2017 m. G.Petrauskaitė yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė, nuo 2020 m. - Valdybos narė. 2021 m. dalyvavo įrašant kompaktinę plokštelę “Aukštaitijos katedrų vargonai”.

Liepos 21 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Felix Mendelssohn-Bartholdy (1809–1847) Praeludium und Fuge d-moll, op. 37 François Morel (1926–2018) “Prière” Sergei Rachmaninov (1873–1943) / Louis Vierne (1870–1937) Prélude cis-moll, op. 3 Nr. 2 Vargonuoja Gražina Trekur Gražina Trekur 2013 m. baigė Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų mokyklą, violončelės specialybę. Nuo 2017 metų studijuoja vargonus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje: 2021 m. įgijo bakalauro laipsnį (vargonų pedagogai - prof. Virginija Survilaitė ir doc. dr. Balys Vaitkus; magistrantūros studijas tęsia doc. dr. B.Vaitkaus klasėje. Nuo 2016 m. ji yra pagrindinė Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios vargonininkė bei dviejų chorų vadovė. 2017 ir 2020 m. buvo Liturginės muzikos dirbtuvių organizatorė. Nuo 2020-ųjų - Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.

Liepos 28 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

César Franck (1822–1890) “Prière”, FWV 32 Finale, FWV 33 Vargonuoja Balys Vaitkus Balys Vaitkus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė fortepijono (prof. M.Azizbekovos klasė) ir vargonų (prof. L.Digrio klasė) specialybes (1985), 1994 m. – vargonų aspirantūrą Liubeko aukštojoje muzikos mokykloje (prof. M.Haselböcko klasė). Stažavosi Prahos menų akademijoje, “Académie de Sablé”, Hagos Karališkojoje konservatorijoje, Leipcigo universiteto Muzikologijos institute. 2015 m. LMTA apgynė meno daktaro laipsnį (doktorantūros studijų vadovės – prof. G.Lukšaitė-Mrázková ir prof. hab. dr. G.Daunoravičienė). B.Vaitkus – tarptautinių pianistų ir vargonininkų konkursų Latvijoje (1984), Čekijoje (1989), Vokietijoje (1993) ir Lietuvoje (Tarptautinis M.K.Čiurlionio vargonininkų konkursas Vilniuje, 1995) laureatas bei prizininkas. Nuo 1989 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Fortepijono ir vargonų katedroje, docentas. Vedė meistriškumo kursus Krokuvos, Prahos, Rygos, Veimaro, Liublianos, Varšuvos aukštosiose muzikos mokyklose. Koncertuoja kaip solistas – vargonininkas ir klavesinininkas, taip pat su Lietuvos ir užsienio kameriniais bei simfoniniais orkestrais, chorais. Dalyvavo įrašant kelias kompaktines plokšteles, tarp kurių – CD “Žymieji Baltijos šalių vargonai” (1995), “Lietuvos istoriniai vargonai” (2008, 2015, 2017), “Sūduvos vargonų portretas” (2018). Nuo 2017 m. jis yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos pirmininkas.

Rugpjūčio 4 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Jacques-Nicolas Lemmens (1823–1881) Iš “École d’orgue”: “Fanfare” “Prière” César Franck (1822–1890) Choralas Nr. 3 a-moll, FWV 40 Vargonuoja Laura Gedgaudaitė-Domarkienė Laura Gedgaudaitė-Domarkienė - vargonininkė, muzikos pedagogė, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios Sumos choro vadovė. 2008 m. pradėjo studijuoti Klaipėdos universiteto Menų akademijoje: bakalauro laipsniu baigė solinį dainavimą, o 2014 m. įgijo muzikos pedagogikos magistro diplomą. 2013-2014 m. pagal ERASMUS programą studijavo Vokietijoje, Greifswaldo universitete (doc. Johanneso Gebhardto vargonų klasėje). Grįžusi į Lietuvą ir pradėjusi dirbti Klaipėdos universitete bei vargonuoti Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, toliau tobulino profesinį meistriškumą podiplominėse studijose Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademijoje (prof. Vitos Kalnciemos ir doc. Kristīnės Adamaitės vargonų klasėse). Laura Gedgaudaitė-Domarkienė koncertavo Vokietijoje, Latvijoje, Austrijoje, Italijoje. Bendradarbiavo su sopranu Valentina Vadokliene, džiazo muzikantu Sauliumi Šiaučiuliu, dirigentu Gediminu Purliu, choru “Aukuras” ir kt. Nuo 2018 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.

Rugpjūčio 11 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Jonas Tamulionis (* 1949) “Malda” César Franck (1822–1890) “Pièce héroïque”, FWV 37 Vargonuoja Dovilė Savickaitė Dovilė Savickaitė 1996-2002 m. studijavo vargonus prof. L.Digrio klasėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 2001-ųjų studijas tęsė profesoriaus Chr.Krummacherio klasėje Leipcigo aukštojoje muzikos mokykloje (Vokietija). Ten ji įgijo vargonų ir bažnytinės muzikos magistro diplomus. 2007 metais D.Savickaitė baigė prof. Jacques’o van Oortmersseno vargonų klasės magistrantūrą Olandijoje, Amsterdamo konservatorijoje. Ji dalyvavo žymių Europos vargonų profesorių M.Radulescu, M.Schmedingo, W.Zererio, L.Robilliardo, E.M.Belotti, P. van Dijko ir kt. meistriškumo kursuose. 2008 m. D.Savickaitė pelnė III premiją Lodzėje (Lenkija) vykusiame tarptautiniame J.Kucharskio vargonininkų konkurse, o 2011- aisiais tapo tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso diplomante. Nuo 2007 m. ji yra Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios vargonininkė ir choro vadovė. 2013 m. Kultūrinės plėtros projekto “Atlikėjo polifunkcionalumas muzikiniuose, kultūriniuose ir socialiniuose procesuose” metu D.Savickaitė vedė meistriškumo kursus Lietuvos bažnyčių vargonininkams. Ji aktyviai koncertuoja įvairiose Europos šalyse, dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose. Nuo 2017 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė, nuo 2020 m. - Valdybos narė. 2018 m. dalyvavo įrašant CD “Sūduvos vargonų portretas”.

Rugpjūčio 18 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) Fuga c-moll, VL 219 Fuga-choralas a-moll, VL 227 Kanonas d-moll, VL 127 Léon Boëllmann (1862–1897) Iš “Suite Gothique”, op. 25: Introduction-Choral Prière à Notre-Dame Toccata Vargonuoja Vida Prekerytė Vida Prekerytė 1962–1967 m. studijavo Lietuvos Valstybinėje Konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija): fortepijoną – pas prof. S.Vainiūną, vargonus – pas prof. L.Digrį. Baigusi studijas, įgijo pianistės bei vargonininkės atlikėjos ir pedagogės kvalifikacijas. Aktyvios atlikėjiškos veiklos metais vargonininkė koncertavo daugelyje Europos ir Azijos šalių: Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Rusijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Gruzijoje, Latvijoje, Armėnijoje, Ukrainoje ir kt. 1976–2020 m. dėstė fortepijono specialybę ir vedė vargonų fakultatyvo užsiėmimus Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Jos fortepijono klasės mokiniai yra pelnę 20 laureatų vardų tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose. Už pedagoginius pasiekimus V.Prekerytė ne kartą apdovanota Prezidentų V.Adamkaus ir D.Grybauskaitės, Švietimo ministerijos Padėkos raštais. Yra Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkė; nuo 2007 m. - Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė. 2019 m. dalyvavo įrašant kompaktinę plokštelę “Juozas Naujalis. Kūriniai vargonams”.

Rugpjūčio 25 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Tel: 8 611 60151 | El. paštas: vargonininkai@gmail.com

PROGRAMA

VILNIAUS ARKIKATEDROS VARGONAI

Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje (pastatyti 1969) - vienas iš patraukliausių moderniosios vargonų statybos pavyzdžių Lietuvoje. Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. Istorinis vargonų fasadas, puoštas paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia. Projektuodama dabartinius vargonus, firma Alexander Schuke panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, taip pat ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. Dėl to, nors XX a. ir vyravo specifinės vargonų statybos tendencijos, Arkikatedros vargonai tapo šiek tiek minkštesnio skambesio, nei tipiniai neobarokiniai 7-ojo dešimtmečio instrumentai. 2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.

VOX ORGANI CATHEDRALIS 2022

Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto partneriai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkikatedra bazilika.

Birželio 2 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Aušra Motūzaitė- Pinkevičienė

Birželio 9 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Vidas Pinkevičius

Birželio 30 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Diana Encienė

Birželio 23 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Jurgita Kazakevičiūtė

Birželio 16 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Eglė Rudokaitė

Liepos 7 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Indrė Gerikaitė

Liepos 14 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Gražina Kopūstienė

Juozas Naujalis (1869–1934) Preliudas G-dur “Malda” Edward Elgar (1857–1934) Iš “Vesper Voluntaries”, op. 14: Introduction. Adagio Andante Allegretto pensoso Poco allegro

Liepos 21 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Gražina Petrauskaitė

Liepos 28 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Gražina Trekur

Felix Mendelssohn-Bartholdy (1809–1847) Preludium und Fuge d-moll, op. 37 François Morel (1926–2018) “Prière” Sergei Rachmaninov (1873–1943) / Louis Vierne (1870–1937) Prélude cis-moll, op. 3 Nr. 2