© Nacionalinė vargonininkų asociacija
Tel: 8 611 60151 | El. paštas: vargonininkai@gmail.com

VOX ORGANI CATHEDRALIS 2024. DIPLOMATŲ LOZORAIČIŲ METAMS

2024-uosius LR Seimas paskelbė Diplomatų Lozoraičių metais, taip pažymint trijų vienos šeimos diplomatų – užsienio reikalų ministro, Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio vyresniojo ir jo sūnų – Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Italijos Respublikoje Stasio Lozoraičio jaunesniojo ir Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus prie Šventojo Sosto Kazio Lozoraičio – jubiliejines sukaktis. Kaune, Berlyne, Romoje ir Vašingtone – Lozoraičiai nuosekliai dirbo kuriant, įtvirtinant, išsaugant ir atkuriant Lietuvos valstybingumą per visą XX amžiaus istoriją. Minint Diplomatų Lozoraičių metus, Nacionalinė vargonininkų asociacija kviečia į du vargonų muzikos koncertus Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Rugsėjo 8 d., sekmadienį, 16 val. LIETUVOS VARGONŲ MUZIKA Vargonuos Diana Encienė, Eglė Rudokaitė, Dovilė Savickaitė ir Balys Vaitkus. Koncerto programoje - Juozo Naujalio, Česlovo Sasnausko, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vidmanto Bartulio, Giedriaus Kuprevičiaus, Zitos Bružaitės kūriniai ir Eglės Rudokaitės improvizacija. Rugsėjo 22 d., sekmadienį, 16 val. LITURGINIAI METAI ROMOJE Vargonuos Josep Solé Coll, pagrindinis Vatikano Šv. Petro bazilikos ir Šventojo Tėvo liturginių apeigų vargonininkas. Koncerto programoje - Romos Popiežiškųjų bazilikų vargonininkų ir kapelmeisterių kompozicijos vargonams, apimančios visą liturginių metų ciklą. Daugiau informacijos: Balys Vaitkus, tel. +370 611 60151, vargonininkai@gmail.com, https://www.facebook.com/vargonininkai/

Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje (pastatyti 1969) - vienas iš patraukliausių moderniosios

vargonų statybos pavyzdžių Lietuvoje.

Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. Istorinis vargonų

fasadas, puoštas paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia.

Projektuodama dabartinius vargonus, firma Alexander Schuke panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, taip pat

ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. Dėl to, nors XX a. ir vyravo

specifinės vargonų statybos tendencijos, Arkikatedros vargonai tapo šiek tiek minkštesnio skambesio, nei tipiniai neobarokiniai 7-ojo

dešimtmečio instrumentai.

2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.

VILNIAUS ARKIKATEDROS BAZILIKOS VARGONAI

Projekto vadovas dr. Balys Vaitkus. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto partneriai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkikatedra bazilika.

PROGRAMA

Diana Encienė (vargonai) Eglė Rudokaitė (vargonai) Dovilė Savickaitė (vargonai) Balys Vaitkus (vargonai) LIETUVOS VARGONŲ MUZIKA Giedrius Kuprevičius (* 1944) „Fanfurioso“ Juozas Naujalis (1869–1934) „Svajonė“ Preliudas „Marija, būk pagarbinta“ Česlovas Sasnauskas (1867–1916) Fuga „Kyrie de Angelis“ tema Vidmantas Bartulis (1954–2020) „Mėnulio šviesa“ Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) Preliudas Fis-dur „Viešpaties angelas“, VL 184 Fuga e-moll, VL 226 Kanonas As-dur, VL 132 Fuga „Kyrie eleison“, VL 19 Zita Bružaitė (* 1966) „Kibirkštys“ Improvizacija „Lietuva brangi“ tema Diana Encienė baigė fortepijono ir vargonų specialybes Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tobulinosi žymių Europos vargonininkų meistriškumo seminaruose. Dalyvauja kūrybiniuose projektuose su žymiausias Lietuvos atlikėjais: yra išleidusi CD ir vinilinę plokštelę su dainininke Jurga Šeduikyte „To the Sky“. Dirba LMTA ir Pagirių meno mokykloje. Nuo 2017 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė. Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkė Eglė Rudokaitė 2023 m. baigė vargonų magistrantūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (doc. dr. B.Vaitkaus klasė), tobulinosi Miuncheno (Vokietija) aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje. Už studijų pasiekimus pelnė LR Prezidento A.Smetonos vardinę stipendiją. Yra J.Naujalio vargonininkų konkurso nugalėtoja (2019), Jūrmalos tarptautinio vargonininkų konkurso I premijos laureatė (2022). Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė, nuo 2023 m. – Valdybos narė. Dovilė Savickaitė – Vilniaus Kalvarijų šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios vargonininkė. Studijas baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Leipcigo (Vokietija) aukštojoje muzikos mokykloje ir Amsterdamo (Nyderlandai) konservatorijoje. Yra tarptautinio J.Kucharskio vargonininkų konkurso Lenkijoje laureatė (2008). 2011-aisiais tapo tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso diplomante. Nuo 2017 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė, nuo 2020 m. – Valdybos narė. Balys Vaitkus baigė fortepijono ir vargonų specialybes Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 1994 m. – vargonų aspirantūrą Liubeko aukštojoje muzikos mokykloje. Stažavosi Prahos menų akademijoje ir Hagos Karališkojoje konservatorijoje. 2015 m. LMTA apgynė menų daktaro laipsnį. Tarptautinių pianistų ir vargonininkų konkursų Latvijoje, Čekijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje laureatas. Nuo 1989 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, yra Fortepijono ir vargonų katedros docentas. Dalyvavo įrašant virš dešimties kompaktinių plokštelių. Nuo 2017 m. vadovauja Nacionalinei vargonininkų asociacijai.

Rugsėjo 8 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Josep Solé Coll (vargonai, Vatikanas) LITURGINIAI METAI ROMOJE Adventas Pietro Yon (1886–1943) Tokata „Conditor Alme Siderum“ tema Kalėdos Domenico Bartolucci (1917–2013) Variacijos „Christus es“ tema Gavėnia Licinio Refice (1883–1954) Quando corpus morietur (iš „Stabat Mater“) Velykos Giuseppe Liberto (* 1943) Tokata „Victimae Paschali laudes“ tema Sekminės Lorenzo Perosi (1872–1956) Choralas „Veni, creator Spiritus“ tema Devintinių Mišioms Filippo Capocci (1840–1911) Ofertoriumas „Lauda Sion“ tema Devintinių procesijai Domenico Silveri (1818–1900) Armonia Religiosa Marcia Solenne Mergelė Marija Remigio Renzi (1857–1938) Fulgens Stella Maris (iš Triptiko „Auspice Stella“) Šventas Petras Josep Solé Coll (* 1974) Improvizacija „Tu es Petrus“ tema Josep Solé Coll gimė Sabadelyje (Ispanija). Muzikos studijas pradėjo Barselonoje, viena iš jo dėstytojų buvo legendinė ispanų vargonininkė Monserrat Torrent (g. 1926). Vargonų atlikimo ir improvizacijos magistro laipsnį įgijo Popiežiškajame Bažnytinės muzikos institute Romoje, vadovaujamas profesoriaus Theo Flury OSB. Tobulinosi meistriškumo kursuose Italijoje, Prancūzijoje, Kanadoje ir JAV pas O.Latry, D.Rothą, P.Crivellarą, M.Bouvardą ir M.-C.Alain. Kaip solistas ir ansamblių dalyvis koncertuoja Europoje, Kinijoje, Kanadoje, JAV, Meksikoje ir Brazilijoje. Kaip liturginių apeigų vargonininkas jis dažnai vieši gimtosios Ispanijos parapijose, groja Romos Popiežiškosiose bazilikose. Šiuo metu jis yra pagrindinis Šv. Petro bazilikos Vatikane ir Šventojo Tėvo liturginių apeigų vargonininkas.

Rugsėjo 22 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Foto: SIMON
© Nacionalinė vargonininkų asociacija
Tel: 8 611 60151 | El. paštas: vargonininkai@gmail.com

PROGRAMA

VILNIAUS ARKIKATEDROS VARGONAI

Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje (pastatyti 1969) - vienas iš patraukliausių moderniosios vargonų statybos pavyzdžių Lietuvoje. Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. Istorinis vargonų fasadas, puoštas paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia. Projektuodama dabartinius vargonus, firma Alexander Schuke panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, taip pat ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. Dėl to, nors XX a. ir vyravo specifinės vargonų statybos tendencijos, Arkikatedros vargonai tapo šiek tiek minkštesnio skambesio, nei tipiniai neobarokiniai 7-ojo dešimtmečio instrumentai. 2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.

VOX ORGANI CATHEDRALIS 2024.

DIPLOMATŲ LOZORAIČIŲ METAMS

2024-uosius LR Seimas paskelbė Diplomatų Lozoraičių metais, taip pažymint trijų vienos šeimos diplomatų – užsienio reikalų ministro, Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio vyresniojo ir jo sūnų – Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Italijos Respublikoje Stasio Lozoraičio jaunesniojo ir Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus prie Šventojo Sosto Kazio Lozoraičio – jubiliejines sukaktis. Kaune, Berlyne, Romoje ir Vašingtone – Lozoraičiai nuosekliai dirbo kuriant, įtvirtinant, išsaugant ir atkuriant Lietuvos valstybingumą per visą XX amžiaus istoriją. Minint Diplomatų Lozoraičių metus, Nacionalinė vargonininkų asociacija kviečia į du vargonų muzikos koncertus Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Rugsėjo 8 d., sekmadienį, 16 val. LIETUVOS VARGONŲ MUZIKA Vargonuos Diana Encienė, Eglė Rudokaitė, Dovilė Savickaitė ir Balys Vaitkus. Koncerto programoje - Juozo Naujalio, Česlovo Sasnausko, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vidmanto Bartulio, Giedriaus Kuprevičiaus, Zitos Bružaitės kūriniai ir Eglės Rudokaitės improvizacija. Rugsėjo 22 d., sekmadienį, 16 val. LITURGINIAI METAI ROMOJE Vargonuos Josep Solé Coll, pagrindinis Vatikano Šv. Petro bazilikos ir Šventojo Tėvo liturginių apeigų vargonininkas. Koncerto programoje - Romos Popiežiškųjų bazilikų vargonininkų ir kapelmeisterių kompozicijos vargonams, apimančios visą liturginių metų ciklą. Daugiau informacijos: Balys Vaitkus, tel. +370 611 60151, vargonininkai@gmail.com, https://www.facebook.com/vargonininkai/
Projekto vadovas dr. Balys Vaitkus. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto partneriai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkikatedra bazilika.

Rugsėjo 8 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Diana Encienė (vargonai) Eglė Rudokaitė (vargonai) Dovilė Savickaitė (vargonai) Balys Vaitkus (vargonai) LIETUVOS VARGONŲ MUZIKA Giedrius Kuprevičius (* 1944) „Fanfurioso“ Juozas Naujalis (1869–1934) „Svajonė“ Preliudas „Marija, būk pagarbinta“ Česlovas Sasnauskas (1867–1916) Fuga „Kyrie de Angelis“ tema Vidmantas Bartulis (1954–2020) „Mėnulio šviesa“ Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) Preliudas Fis-dur „Viešpaties angelas“, VL 184 Fuga e-moll, VL 226 Kanonas As-dur, VL 132 Fuga „Kyrie eleison“, VL 19 Zita Bružaitė (* 1966) „Kibirkštys“ Improvizacija „Lietuva brangi“ tema

Rugsėjo 22 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Josep Solé Coll (vargonai, Vatikanas) LITURGINIAI METAI ROMOJE Adventas Pietro Yon (1886–1943) Tokata „Conditor Alme Siderum“ tema Kalėdos Domenico Bartolucci (1917–2013) Variacijos „Christus es“ tema Gavėnia Licinio Refice (1883–1954) Quando corpus morietur (iš „Stabat Mater“) Velykos Giuseppe Liberto (* 1943) Tokata „Victimae Paschali laudes“ tema Sekminės Lorenzo Perosi (1872–1956) Choralas „Veni, creator Spiritus“ tema Devintinių Mišioms Filippo Capocci (1840–1911) Ofertoriumas „Lauda Sion“ tema Devintinių procesijai Domenico Silveri (1818–1900) Armonia Religiosa Marcia Solenne Mergelė Marija Remigio Renzi (1857–1938) Fulgens Stella Maris (iš Triptiko „Auspice Stella“) Šventas Petras Josep Solé Coll (* 1974) Improvizacija „Tu es Petrus“ tema
Foto: SIMON