Vox organi Cathedralis: Advento ir Šv. Kalėdų muzika 2026

Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju. Lk 1,46–47 Dietrich Buxtehude (1637–1707) • „Magnificat noni toni“, BuxWV 205 (3 verse) Johann Sebastian Bach (1685–1750) • Choralinis preliudas „Meine Seele erhebt den Herren“, BWV 648 • Fuga g-moll, BWV 578 Josef Rheinberger (1839–1901) • I d. Tempo moderato iš Sonatos a-moll, op. 98 Nr. 4 Vargonuoja Tadas Gerulskis Tadas Gerulskis – jaunosios kartos vargonininkas ir kompozitorius. Mokėsi fortepijono specialybės Karoliniškių muzikos mokykloje (mokytoja A.Seliavienė). 2021 m. įstojo į Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą (kompozicijos mokytojas – G.Samsonas, fortepijono – A.Bendoraitienė, vargonų – J.Kazakevičiūtė). Nuo 2025 m. yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vargonų specialybės studentas (doc. dr. Balio Vaitkaus klasė). T.Gerulskis yra konkursų „Amžinybe alsuojanti muzika“, „Piano-Forte“, Jaunojo vargonininko konkurso laureatas, J.Naujalio vargonininkų konkurso nugalėtojas. Koncertuoja, dalyvauja festivaliuose, meistriškumo kursuose. Jo kūryba pasižymi tonalumu, polifonine faktūra, stilistiškai panaši į baroką, o didžiausias įkvėpimo šaltinis – J.S.Bacho muzika. Nuo 2022 m. vargonuoja Vilniaus Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje. Nuo 2025 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narys.

Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu. Lk 1,35 Jean Langlais (1907–1991) • „L'Annonciation“ iš ciklo „Trois poèmes évangéliques“ Alexandre Guilmant (1837–1911) • „Prière et berceuse“, op. 27 Jean-François Dandrieu (1682–1738) • „Magnificat du premier ton“ d-moll iš „Premier Livre de Pièces d'Orgue“ Vargonuoja Evelina Grinevič-Trenkamp Evelina Grinevič-Trenkamp baigė fortepijono specialybę Trakų meno mokykloje, taip pat mokėsi groti alto ragu, buvo tarptautiniuose konkursuose apdovanojimų pelniusio Trakų fanfarinio orkestro narė, dalyvavo tarptautiniuose meistriškumo kursuose „Trakų fanfarinė savaitė“. 2011 m. kaip pianistė tapo tarptautinio jaunimo muzikos festivalio-konkurso „Su muzika per Europą“ I vietos laureate ir koncertavo Italijos miestuose Romoje bei L’Akviloje. 2014 m. baigė fortepijono specialybę Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, kur studijų metais tobulinosi prof. Z.Ibelgaupto meistriškumo kursuose, surengė rečitalių. 2014–2026 m. ji dirbo Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos vargonininke ir chorų vadove. 2019–2021 m. tobulino vargonavimo, vokalo, chorinio dirigavimo, improvizacijos, grigališkojo choralo įgūdžius bei liturgikos žinias Nacionalinės vargonininkų asociacijos suorganizuotose Šv. Grigaliaus bažnytinės muzikos studijose. 2024 m. baigė vargonų magistrantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (doc. dr. Balio Vaitkaus klasę). Nuo 2020 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.

Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė. Jn 1,5 Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) • Preliudas Fis-dur „Viešpaties angelas“, VL 184 Louis Vierne (1870–1937) • „Clair de lune“ iš Siuitos vargonams, op. 53 Nr. 2 Heinrich Scheidemann (1595–1663) • „Dixit Maria ad angelum“ Charles Marie Widor (1844–1937) • V d. Ave Maris Stella iš „Lotyniškosios siuitos“, op. 86 Nr. 5 Vargonuoja Eglė Rudokaitė Eglė Rudokaitė fortepijono specialybę ir vargonų fakultatyvą baigė Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. 2017–2023 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), doc. dr. Balio Vaitkaus vargonų klasėje, kur įgijo magistro laipsnį. 2026 m. ji baigė magistrantūros studijas Miuncheno muzikos ir teatro akademijoje (prof. dr. Martino Sanderio klasė), o nuo šio rudens vargonų ir senosios muzikos studijas tęsia LMTA meno doktorantūroje. 2016 m. atlikėja pelnė II premiją Vilniuje vykusiame Jono Žuko jaunųjų vargonininkų konkurse. 2019 m. ji tapo VII Juozo Naujalio vargonininkų konkurso I premijos laureate ir buvo apdovanota specialiuoju prizu už geriausią J.Naujalio kūrinio interpretaciją. 2020 m. už studijų pasiekimus E.Rudokaitei skirta Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos vardinė stipendija. 2022 m. ji laimėjo I premiją Jūrmalos (Latvija) tarptautiniame vargonininkų konkurse. Vargonininkė aktyviai koncertuoja solo ir su įvairiais kamerinės muzikos ansambliais. Nuo 2020 m. E.Rudokaitė vargonuoja Vilniaus arkikatedros bazilikoje. Ji yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė, nuo 2023 m. – šios asociacijos valdybos narė. 2025 m. dalyvavo įrašant M.K.Čiurlionio kūrinių vargonams dvigubą CD albumą. Nuo 2026 m. dėsto Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje.

Tel: 8 611 60151 | El. paštas: vargonininkai@gmail.com

Projekto vadovas Balys Vaitkus. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto partneriai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkikatedra bazilika.

Gruodžio 10 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

VOX ORGANI CATHEDRALIS. ADVENTO IR ŠV. KALĖDŲ MUZIKA 2026

Vilniaus arkikatedros vargonai

Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje

(pastatyti 1969) - vienas iš patraukliausių moderniosios vargonų statybos

pavyzdžių Lietuvoje.

Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra

ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. Istorinis vargonų fasadas, puoštas

paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų

skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia. Projektuodama dabartinius

vargonus, firma Alexander Schuke panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros

vargonų vamzdyno, taip pat ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos

vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. Dėl to, nors XX a. ir

vyravo specifinės vargonų statybos tendencijos, Arkikatedros vargonai tapo

šiek tiek minkštesnio skambesio, nei tipiniai neobarokiniai 7-ojo

dešimtmečio instrumentai.

2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.

„Vox organi Cathedralis“

(liet. „Katedros vargonų balsas“) - vargonų muzikos koncertai Vilniaus arkikatedroje. Advento ir Šv. Kalėdų muzika Arkikatedroje skambės 2026 m. lapkričio 29 - gruodžio 26 dienomis. Vargonuos Tomas Bakučionis, Diana Encienė, Tadas Gerulskis, Evelina Grinevič- Trenkamp, Jurgita Kazakevičiūtė, Eglė Rudokaitė ir Balys Vaitkus. Įėjimas nemokamas. Dėkojame už Jūsų auką Vilniaus arkikatedrai! Daugiau informacijos: vargonininkai@gmail.com, https://www.facebook.com/vargonininkai/

PROGRAMA

Rasokit, dangūs, iš aukštybių, ir debesys teprapliumpa teisumu! Iz 45,8 Nicolaus Bruhns (1665–1697) • Praeludium in e (didysis) • Choralinė fantazija „Nun komm, der Heiden Heiland“ Franz Liszt (1811–1886) • „Evocation à la Chapelle Sixtine“, S. 658 Johann Sebastian Bach (1685–1750) • Choralinis preliudas „Nun komm, der Heiden Heiland“, BWV 659 • Preliudas ir fuga e-moll, BWV 548 Vargonuoja Balys Vaitkus Balys Vaitkus 1985 m. baigė prof. M.Azizbekovos fortepijono ir prof. L.Digrio vargonų klases Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o 1994 m. – vargonų aspirantūrą Liubeko muzikos aukštojoje mokykloje (prof. M.Haselböcko klasę). Stažavosi Prahos menų akademijoje, Académie de Sablé (Prancūzija), Hagos karališkojoje konservatorijoje, Leipcigo universiteto Muzikologijos institute. 2015 m. LMTA apgynė meno daktaro laipsnį. B.Vaitkus tarptautinių pianistų ir vargonininkų konkursų Latvijoje (1984), Čekijoje (1989), Vokietijoje (1993) bei tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso (1995) laureatas ir prizininkas. Nuo 1989 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, yra Fortepijono ir vargonų katedros docentas. Vedė meistriškumo kursus Krokuvos, Prahos, Rygos, Veimaro, Liublianos, Varšuvos aukštosiose muzikos mokyklose. Koncertuoja kaip solistas vargonininkas ir klavesinininkas, taip pat su Lietuvos bei užsienio kameriniais ir simfoniniais orkestrais, chorais. Vargonininkas dalyvavo įrašant dvylika kompaktinių plokštelių, tarp kurių – „Žymieji Baltijos šalių vargonai“ (1995), „Lietuvos istoriniai vargonai“ (2008, 2015, 2017, 2023), „Sūduvos vargonų portretas“ (2018), dvigubi albumai „Didieji C.Francko kūriniai vargonams“ (2022) ir „M.K.Čiurlionis. Kūriniai vargonams“ (2025). Nuo 2017 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos pirmininkas.

Lapkričio 29 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Gruodžio 3 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Gruodžio 26 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Skelbiu jums didį džiaugsmą: šiandien jums gimė Išganytojas! Lk 2,10–11 Gaspard Corrette (~1671–1733) • Iš „Messe du 8e ton pour l'orgue“: Grand Plein Jeu. Premier Kyrie (I) Fugue (II) Cromhorne en Taille (III) Prélude à deux Choeurs. Gloria in Excelsis (VI) Duo (VIII) Dialogue de Voix Humaine (X) Tierce en Taille (XIII) Dialogue à deux Choeurs (XIV) Duo. Sanctus (XIX) Cromhorne en Taille. Élevation (XX) Dialogue en Fugue, pour le second Agnus Dei (XXIII) Grand Plein Jeu. Deo Gratias (XXIV) Vargonuoja Tomas Bakučionis Feliks Nowowiejski (1877–1946) • „Minuit de Noël dans la Cathédrale au Wawel de Cracovie“, op. 9 Nr. 1 Félix-Alexandre Guilmant (1837–1911) • „Offertoire sur deux Noëls“, op.19 Nr. 2 Johann Sebastian Bach (1685–1750) • Choralinis preliudas „In dulci jubilo“, BWV 729 Vargonuoja Diana Encienė Johann Sebastian Bach • II d. Largo iš Koncerto d-moll, BWV 1043 Jonathan Scott (* 1978) • „A Christmas Fantasy“ Vargonuoja Jurgita Kazakevičiūtė Tomas Bakučionis 1990 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją: fortepijono specialybę – prof. Kęstučio Grybausko klasėje, vargonus – prof. Leopoldo Digrio klasėje. 1992–1994 m. vargonus ir klavesiną studijavo Štutgarto (Vokietija) aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje pas prof. dr. Ludgerį Lohmanną ir prof. Joną Laukviką, įgijo klavesino specialybės magistro diplomą. Dėsto bendrąjį fortepijoną ir vargonus Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Kaip muzikos kritikas ir kultūros apžvalgininkas publikuojasi leidiniuose „Muzikos barai“, „7 meno dienos“ ir kt. Yra ilgametis Lietuvos muzikų sąjungos narys, nuo 2017 m. – Nacionalinės vargonininkų asociacijos narys ir revizorius. 2021 m. dalyvavo įrašant kompaktinę plokštelę „Aukštaitijos katedrų vargonai“. Diana Encienė baigė fortepijono ir vargonų specialybes (pastarąją – prof. Leopoldo Digrio klasėje) Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tobulinosi Vakarų Europos vargonininkų meistriškumo kursuose. Koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje (Lenkijoje, Rumunijoje, Anglijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Estijoje), rengia vargonų muzikos rečitalius ir įvairius kūrybinius projektus su žymiais Lietuvos atlikėjais. Yra atlikusi įrašų Lietuvos radijui, dalyvavo įrašant kompaktinę plokštelę „Sūduvos vargonų portretas“, taip pat išleido albumą ir vinilinę plokštelę „To the Sky“ su dainininke Jurga Šeduikyte. Dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Pagirių meno mokykloje. Nuo 2017 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė. Jurgita Kazakevičiūtė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė vargonų bakalauro ir magistro studijas (prof. Virginijos Survilaitės klasė), studijavo Zalcburgo universitete „Mozarteum“ (prof. Heriberto Metzgerio vargonų klasė). 2005 m. baigė LMTA vargonų aspirantūrą, įgijo menų licenciato laipsnį. Tobulinosi meistriškumo kursuose Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lietuvoje. 2004 m. tapo J.Naujalio jaunųjų vargonininkų konkurso Vilniuje I premijos laureate, 2007 m. Vilniuje laimėjo I premiją tarptautiniame M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurse. Kaip solistė ir su įvairiais ansambliais vargonuoja Lietuvos ir kitų Europos šalių bažnyčiose, dalyvauja festivaliuose. Dėsto vargonus ir bendrąjį fortepijoną Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Nuo 2017 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos valdybos narė. Dalyvavo įrašant CD „Sūduvos vargonų portretas“ (2018), „Lietuvos istoriniai vargonai. Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra“ (2023) ir dvigubą albumą „M.K.Čiurlionis. Kūriniai vargonams“ (2025). 2026 m. atlikėja buvo įvertinta Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ apdovanojimu.

Gruodžio 17 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Tel: 8 611 60151 | El. paštas: vargonininkai@gmail.com

VILNIAUS ARKIKATEDROS VARGONAI

Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje (pastatyti 1969) - vienas iš patraukliausių moderniosios vargonų statybos pavyzdžių Lietuvoje. Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. Istorinis vargonų fasadas, puoštas paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia. Projektuodama dabartinius vargonus, firma Alexander Schuke panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, taip pat ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. Dėl to, nors XX a. ir vyravo specifinės vargonų statybos tendencijos, Arkikatedros vargonai tapo šiek tiek minkštesnio skambesio, nei tipiniai neobarokiniai 7-ojo dešimtmečio instrumentai. 2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.

Projekto vadovas Balys Vaitkus. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto partneriai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkikatedra bazilika.

Gruodžio 3 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Evelina Grinevič- Trenkamp

VOX ORGANI CATHEDRALIS.

ADVENTO IR ŠV. KALĖDŲ MUZIKA 2026

„Vox organi Cathedralis“ (liet. „Katedros vargonų balsas“) - vargonų muzikos koncertai Vilniaus arkikatedroje. Advento ir Šv. Kalėdų muzika Arkikatedroje skambės 2026 m. lapkričio 29 - gruodžio 26 dienomis. Vargonuos Tomas Bakučionis, Diana Encienė, Tadas Gerulskis, Evelina Grinevič-Trenkamp, Jurgita Kazakevičiūtė, Eglė Rudokaitė ir Balys Vaitkus. Įėjimas nemokamas. Dėkojame už Jūsų auką Vilniaus arkikatedrai! Daugiau informacijos: vargonininkai@gmail.com, https://www.facebook.com/vargonininkai/

PROGRAMA

Gruodžio 11 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Tadas Gerulskis

Gruodžio 17 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Eglė Rudokaitė

Lapkričio 29 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Gruodžio 26 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Balys Vaitkus